Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalLietuvos užsienio politikos aktualijų aptarimas su regioninės žiniasklaidos atstovais

2012-11-30

     Lapkričio 29-30 dienomis užsienio reikalų ministerija pakvietė regioninę žiniasklaidą į užsienio politikos aptarimą. Susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas pasirengimui artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES ir su tuo susijusioms ministerijos darbo kryptims. Per dvi dienas susitikime dalyvavusiems mūsų asociacijos nariams buvo išsamiai atsakyta į visus rūpimus klausimus, gerokai papildant žurnalistų ir leidėjų žinių bagažą šiomis temomos.

     Savo sveikinimo kalboje užsienio reikalų ministras A.Ažubalis trumpai apžvelgė visą Lietuvos situaciją nuo 2008 metų. Kaip pagrindiniai ministerijos darbo preoritetai paminėti: konsulinių tarnybų stiprinimas, ministerijos personalo politikos reformos bei Lietuvos istorijos politikos konstravimas ir vykdymas.
     Viceministras E.Ignatavičius apžvelgė Lietuvos užsienio politiką. Pasidžiaugė, kad jau apibrėžti NATO gynybos planai Lietuvos atžvilgiu, įtikinta JAV dėl Lietuvos energetinio saugumo preoriteto. Rytų šalių politikoje glaudžiai dirbama su Rusija, Baltarusija, Ukraina, toliau vykdoma Gruzijos palaikymo politika.
      Lietuvos pasiruošimą ES pirmininkavimui išsamiai paaiškino pirmininkavimo ES tarybai departamento direktorius R.Motuzas. Lietuva pirmininkaus ne tik pirmą kartą, bet pirma ir  tarp Baltijos šalių, pirma ir iš buvusių post sovietinių valstybių, todėl labai svarbu, kokį įvaizdį šalis susikurs pirmininkavimo metu. Pagrindinis Lietuvos tikslas – užtikrinti efektyvų Europos tarybos darbą ir tęstinumą 2013 metų antrame pusmetyje. Pirmininkaujant mūsų šaliai svarbiausi šie  preoritetai: ekonominis stabilumas ir augimas, energetinis saugumas, Rytų partnerystė- kaiminystės politika, ES Baltijos jūros strategija ir integruotas sienų valdymas. Plačiau Lietuvos energetinio ir transporto saugumo klausimus nagrinėjo Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė G.Grigaitytė.

      Ministerijoje esantis užsienio lietuvių departamentas sprendžia visas lietuvių,  gyvenančių už Lietuvos ribų, problemas. Departamento direktorius A.Daunoravičius aptarė „Globalios Lietuvos“ kūrimo programą, o konsulinio departamento direktorius A.Pulokas jau kalbėjo apie konkrečią pagalbą, ištikus bėdai užsienyje, pabrėždamas, kad visą parą veikiantis telefonas 2400 ir internetinė svetainė http://keliauk.urm.lt. yra tie kertiniai akmenys, apie kuriuos turėtų žinoti kiekvienas Lietuvos pilietis, keliaujantis užsienyje.
      Su Lietuvos  įmonių problemomis užsienyje supažindino išorinių ekonominių santykių departamento direktorė R.Adomaitienė. Šis departamentas atsakingas už dvišalius ekonominius santykius ir tarptautinę prekybos politiką. Didelis įdirbis pasiektas bendroje ES prekybos politikoje, kur derinami 27 šalių interesai. R.Adomaitienė kvietė verslininkus, einant užkariauti naujų rinkų,  pirmiausia pasitikrinti jų departamente, ar nėra kokių problemų su ta šalimi. Departamentas turi ir sistemina visą panašaus pobūdžio informacija. Dažnai verslo misijos derinamos su valstybės pareigūnų vizitais. Šio departamento pareigūnai jau ruošiasi parengiamiesiems ES pirmininkavimo darbams, taip pat dalyvauja ES teisėkūros failų projektuose.
     Susitikimo dalyviai turėjo galimybę apsilankyti ir Prezidentūroje, sudalyvauti Knygų Kalėdų eglutės įžiebime bei padiskutuoti su Prezidentės vyriausiąja patarėja J.Neliupšiene aktualiais NATO misijos, NATO energetinio saugumo centro ir ES pirmininkavimo klausimais.
      Ministerijos organizuotame susitikime dalyvavę žurnalistai ir leidėjai aktyviai domėjosi, kokie projektai, įvykiai konkrečiai  palies jų atstovaujamo regiono gyvenimą ir vienbalsiai nusprendė, kad tokie informatyvūs renginai yra naudingi abiems pusėms.

NRMLLA informacija

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.