Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalApie spaudos laisvę savivaldybėje ir šalyje

2013-05-06

    Gegužės 7-tąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – žurnalistų bendruomenė pasisavino kaip profesinę šventę. Tai žurnalistų bendruomenei priklauso ir „Elektrėnų kronikos“ darbuotojai bei bendradarbiai, todėl vieną dieną metuose jaučiame pareigą skaitytojams papasakoti apie savo darbo kasdienybes, pasidžiaugti, kuo turtingi, pasiskųsti dėl bėdų.

    Keturioliktuosius metus skaičiuojantis vietinis savaitraštis „Elektrėnų kronika“ stengiasi neapvilti ne tik savo skaitytojų, bet ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojų, mokiusių būti kritišku, o ne cinišku žurnalistu „Lietuvos istorijos ir demokratinių vertybių atžvilgiu“. Tai, žinoma, nėra paprasta, ypač dirbant rajoniniame laikraštyje, toje artimoje aplinkoje, kai vienas kitą pažįstame, kai kiekvieną dieną su dažniausiais straipsnių herojais tenka sveikintis, kai dažnai tenka įrodinėti, kur yra visuomenės interesas, o ne asmeniškumas ar tik smalsumas. Visuomenės intereso dažniausiai nenori pripažinti savivaldybės politikai, mokamą politinę reklamą laikantys rėmimu ir manantys tuo nusipirkę žurnalistą.
    Dažnas į redakciją besikreipiantis skaitytojas, prašantis pagalbos išspręsti vieną ar kitą problemą, tiki, kad įvairūs politikai ar valstybės tarnautojai bijo tik vieno – viešumo. Tą viešumo baimę ne kartą teko patirti ir man. Paskutinis įvykis, dar neaprašytas spaudoje, buvo klausimas merui Kęstučiui Vaitukaičiui, ar „Elektrėnų žinių“, kurioms vadovauja mero dukra Vigilija Vaitukaitytė, patalpų už savivaldybės pinigus remontavimas nėra viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimas. Patalpas ši redakcija iš savivaldybės nuomoja Rungos g. 22 name, kuriame buvo kilęs garsusis gaisras. Pirmame aukšte be redakcijos patalpas nuomoja keletas partijų ir privačių bendrovių, bet grindys remontuojamos tik redakcijos patalpose. Merui, žinoma, pasirodė, kad tas klausimas rūpi tik man asmeniškai, kad tai visai neturėtų rūpėti skaitytojams, mokantiems mokesčius į savivaldybės biudžetą.
Bet įdomiausia, kaip norą nutildyti laikraštį „Elektrėnų kronika“ pareiškė Sveikatos ministerijoje vyriausiąja specialiste dirbanti vievietė Inga Cechanovičienė. Ji dalyvavo konkurse į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ir konkursą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl tos informacijos paskelbimo laikraštyje I. Cechanovičienė labai supyko, parašė tekstą, kaip aš turiu jos atsiprašyti laikraštyje ir dar pridėjo: „… Informuoju Jus, kad tik tokiu atveju, jeigu artimiausiame „Elektrėnų kronika“ numeryje, kuris išeis 2013 m. vasario 22 d., Jūs išspausdinsite visą mano pateiktą tekstą, Jus išvengsite atsakomybės, kuri gresia už melagingos ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą. Taip pat pranešu, kad nuo to momento, kai bus išspausdintas mano pateiktas tekstas, ateityje aš draudžiu Jums savaitraštyje „Elektrėnų kronika“, savaitraščio internetiniame tinklapyje bei jokioje kitoje vietoje jokiu kitokiu būdu bei jokiomis kitomis sąlygomis ir tvarka publikuoti apie mane bet kokią informaciją be mano raštiško sutikimo bei teksto suderinimo…“.
    Toks valstybės tarnautojos laiškas akivaizdžiai atspindi valdininkų spaudos laisvės ir demokratijos supratimą. Ir nors Elektrėnų policija atmetė I. Cechanovičienės skundą dėl šmeižto, tačiau šiuo laikotarpiu ne tik žurnalistų bendruomenę, bet ir visuomenę neramina įvairūs bandymai laisvą žodį sudrausminti. Pavyzdžiui, Gintautas Visockas bylinėjasi prieš valstybę Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre už radijo laidoje pasakytą nuomonę, iš žurnalistės Laimos Lavastės teismuose bandoma ištraukti informacijos šaltinį, o Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos, kuriai priklauso ir „Elektrėnų kronika“, nariai dažnai pasikeičia žinia, kad rajoninių laikraščių žurnalistams tiesiog grasinama. Mūsų laikraštis taip pat teismams, Žurnalistų etikos inspektoriui, Žurnalistikos etikos komisijai buvo apskųstas net 10 kartų, deja, tik vieną kartą buvome pripažinti iš dalies pažeidę žurnalisto etiką už tai, kad neatsiklausę artimųjų išspausdinome žuvusio žmogaus nuotrauką.
    Taip laikraštis „Elektrėnų kronika“, kiekvieną dieną spręsdamas vis naujas problemas, jau skaičiuoja keturioliktuosius metus, o skaitytojų skaičius pamažu auga. Žinoma, mes norėtume, kad kiekviena savivaldybėje gyvenanti šeima rajoninį laikraštį prenumeruotų, bet skaitant prognozes, kad spausdinti laikraščiai turėtų išnykti, žinant, kad kiekvienais metais mažėja gyventojų skaičius, belieka tik dėkoti kiekvienam, kuris skaito, kuris pasitiki, kuris atsiunčia reklamas ir skelbimus, kuris supranta nepriklausomos spaudos reikšmę. Mes dirbame dėl jų ir džiaugiamės turėdami žurnalisto profesiją, galėdami žinoti daugiau už kitus ir tomis žiniomis dalintis, rašydami įvairiomis temomis tampame labiau išsilavinę, turime galimybę keliauti, pažinti… O svarbiausia džiaugiamės, kad esame Jums reikalingi ir stengiamės savo skaitytojų neapvilti… Ačiū kiekvienam, esančiam su laikraščiu „Elektrėnų kronika“.

Nuoširdžiai, redaktorė
Julija Kirkilienė
www.kronika.lt

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.