Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalFinansų ministras R. Šadžius: „Spauda ir knygos turi išlikti“

2013-11-11

   Finansų ministras Rimantas Šadžius praėjusį ketvirtadienį suspėjo ne tik pareikšti papeikimą Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui, bet ir susitikti su Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovais. Susitikime R. Šadžius išdėstė biudžeto formavimo principus, kartu su žurnalistais diskutavo aktualiomis šešėlinės ekonomikos, bedarbystės, verslo skatinimo, euro įvedimo temomis. Finansų ministro poziciją dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos būtinybės laikraščių leidėjai palydėjo plojimais. „Spauda ir knygos turi išlikti“, – įsitikinęs R. Šadžius.

 Euro įvedimas – be panikos
    Kalbėdamasis su vietos žiniasklaidos atstovais finansų ministras atkreipė dėmesį, kad priimant svarbius sprendimus ne visada reikia pasikliauti neigiamomis prielaidoms, tam tikru spaudimu. Kaip pavyzdį jis paminėjo minimalaus atlyginimo pakėlimą iki 1000 litų. „Mūsų šalyje buvo prognozuojama vos ne pasaulio pabaiga. Bet juk nieko panašaus neįvyko, atvirkščiai – padidinus MMA jau kurį laiką stebime pozityvius poslinkius“, – sakė R. Šadžius.
    Visuomenei nereikėtų pasikliauti įvairiomis interpretacijomis ir ruošiantis įvesti eurą Lietuvoje. „Be abejonės, žmones jaudina, ar neišaugs kainos. Praktika rodo, kad apvalinimo linkme sukyla taip vadinamų „pakeliui esančių prekių kainos“. Sakykime, bandelių. Tačiau svarbiausios kainos – komunalinių paslaugų, šilumos ir kt. tikrai bus apskaičiuotos centų tikslumu“, – dėstė R. Šadžius, apramindamas ir tuos, kurie gailisi lito. Euro monetose, kurios, beje, bus kaldinamos Lietuvos monetų kalykloje, atsispindės svarbiausias mūsų valstybės simbolis – Vytis. 
„Nėra jokio pagrindo devalvuoti litą rengiantis euro įvedimui. Taip pat nėra jokio pagrindo kilti nekilnojamojo turto „burbulams“ – juk dar visi gerai prisimena krizės pamokas, be to, priimtos žymiai griežtesnės skolinimosi iš bankų nuostatos“, – aiškino ministras. Euro įvedimo baimę turėtų nusverti pozityvi kaimynų patirtis: štai Estijoje įvedus eurą ekonomika šoktelėjo net 8 proc., tuo tarpu anksčiau vidutiniškai kildavo tik apie 3 proc. Toks augimas garantuoja ir geresnį žmonių pajamų augimą.

Užkarda neatsakingam skolinimuisi
   Skaitytojams primename, kad Vyriausybė pritarė 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektui, kuris spalio pabaigoje pateiktas svarstyti Seimui. Numatoma, kad į nacionalinį (valstybės ir savivaldybių) biudžetą (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro 7,4 mlrd. litų) ateinančiais metais įplauks 29,8 mlrd. litų pajamų, t. y. 3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. O vien tik į valstybės biudžetą – beveik 26 mlrd. litų, t. y. 0,9 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Daugiau pajamų tikimasi gauti iš augančios ekonomikos, geresnio mokesčių surinkimo, atlyginimų didėjimo.
   Kitų metų biudžetas rodo, kad pamažu lipame iš duobės, į kurią Lietuva buvo įkritusi pasaulinės krizės metu. Tačiau šalies finansai dar nepajėgūs išspręsti visų susikaupusių problemų. Siekiant geresnio gyvenimo ateityje, būtina ir toliau laikytis griežtos finansinės drausmės, atsakingai skolintis ir nepamatuotai neišlaidauti. Tokią poziciją finansų ministras R. Šadžius pakartojo ir susitikime su Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovais: „Dar reikia metų dvejų, kad pasiektume prieškrizinį lygį.“ Planuojama, kad kitąmet biudžeto deficitas sieks 1,9% bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva, siekdama įsivesti eurą nuo 2015 m., turi užtikrinti, kad biudžeto deficitas neviršytų 3% šalies BVP.  Kai kurių politikų siūlymus skolintis 1 mlrd. Lt, siekiant ateinančiais metais atkurti per krizę sumažintus viešojo sektoriaus atlyginimus, finansų ministras vadina neracionaliais ir neatsakingais, žlugdančiais euro projektą.


     Trys postūmiai savivaldybėms 
    Kitų metų biudžetas smarkiai sutvirtins savivaldybių finansinius pamatus: didėja jų finansinis svoris ir atsakomybė – jos gaus daugiau lėšų ir savarankiškumo. Savivaldybių biudžetams tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų dalis išaugs net 5 proc., ir valstybės biudžeto asignavimai savivaldybių biudžetams didės 332 mln. Lt. Pirma, didinamas švietimo finansavimas. Mokinio krepšelis didinamas iki 3 348 Lt, o tai daugiau nei 60 mln. Lt papildomų lėšų. Jos padės regionuose išsaugoti daugiau mokyklų. Antra, savivaldybių kelių finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos didinamas nuo 20 iki 25 proc. Trečias reikšmingas pokytis – savivaldybių žinion perduodama socialinių pašalpų skyrimo funkcija. Tai motyvuoja racionalų ir atsakingą požiūrį remti tik tuos asmenis, kurie patys nebeįstengia pasirūpinti savimi ir kuriems tikrai reikalinga finansinė pagalba. Sutaupytus pinigus savivaldybės galės nukreipti užimtumo skatinimui, aktyvių, savimi besirūpinančių žmonių darbo vietų kūrimui. Tokia praktika jau pasiteisino penkiose savivaldybėse.


Vilija BUTKUVIENĖ

 

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.