Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalKREIPIMASIS

2013-11-16

 Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybai
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui

   Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, palaikydama skubaus Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybos posėdžio dienotvarkę, norėtų atkreipti dėmesį, kad ketvirtasis klausimas „Dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldos institucijų problemos“ yra būdingas ne vien Anykščių rajono žiniasklaidai, o visai žurnalistų bendruomenei.

    Anykščių rajono savivaldybės bendravimo su žurnalistais nustatyta vienašališkai savanaudiška tvarka yra akivaizdus žodžio laisvės ir demokratijos ribojimas, Visuomenės informavimo įstatymo ignoravimas.
   Tvarka, kai Anykščių savivaldybė į žurnalistų klausimus atsakinėja po 5 dienų ir tik tada, jeigu klausimai patvirtinami elektroniniu parašu arba, kai pateikiami per Savivaldybės „vieno langelio sistemą“, o žurnalistai į Savivaldybės pastatą fotografuoti, rengti reportažų ar filmuoti įleidžiami tik iš anksto laiką suderinus su administracijos direktoriumi ar jo pavaduotoju, kol kas gal dar ir neturi precedento kituose šalies rajonuose, tačiau tai yra aiškiai pasiųstas signalas savivaldai, kaip pažaboti vietos žiniasklaidą.
Tuo labiau, kad ši informacijos gavimą ribojanti tvarka atsirado po to, kai „Anykštos“ redakcija dėl teisės gauti informaciją ribojimų (2013m sausio 3 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius „Anykštos“ redakcijai nurodė klausimus Savivaldybei teikti ne dažniau kaip kas 5 dienas ir tik patvirtinus elektroniniu parašu arba atnešus į Savivaldybę)  pralaimėjo teismą. Teismas neįžvelgė problemos dėl to, kad Savivaldybė kelia perteklinius reikalavimus informacijai gauti, negu tai įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  2013 m.liepos 3 d. nutartimi AS-556-580/2013 konstatavo, „kad ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl byla turi būti nutraukiama“.
Akivaizdu, kad po šio teismo sprendimo Anykščiuose savivaldybė paskelbė atvirą karą žiniasklaidai: administracijos direktorius išleido dar vieną daug griežtesnį įsakymą, kuriuo vadovaujantis gauti operatyvios informacijos laiku tapo neįmanoma -  informacijos negali teikti ne tik Savivaldybės administracijos skyrių vadovai, bet jau ir Savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai.
Atkreipiame dėmesį, kad net ir tuo atveju, kai negavusi oficialios informacijos iš Savivaldybės administracijos, „Anykštos“ redakcija kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama direktoriui iškelti administracinę bylą dėl varžymo žurnalistui atlikti savo pareigą - informuoti visuomenę, teisėja  paprastos bylos nagrinėjimą paskirė daugiau nei po mėnesio. Tokiu būdu anksčiau prašyta informacija prarando savo aktualumą, o teisminis ginčas netenko prasmės.
    Tokios tendencijos, kai savivaldoje ribojamas informacijos prieinamumas, žurnalistai išvaromi net iš viešų posėdžių, kai redakcijoms, skaidriai ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas laimėjusioms savivaldybių informacijos viešinimo konkursus yra dviprasmiškai užsimenama, „iš ko duoną valgote“, šaknijasi ir kituose Lietuvos rajonuose. Skiriasi tik informacijos gniaužimo formos. Naujausias pavyzdys -„Kupiškėnų žinių“ žurnalistė lapkričio 14 d. rajono mero iniciatyva buvo išvaryta iš Savivaldybėje surengto atviro posėdžio, o rajono mero dienotvarkėje pradėtas eskaluoti darbinių pasitarimų terminas. Esą tai leidžia nesidalinti informacija su žurnalistais.
Vietinei spaudai yra taikomos ir kitos įvairios spaudimo formos. Labiausiai pagarsėjusi  yra situacija Druskininkų savivaldybės žiniasklaidos erdvėje. Apie tai jau ir anksčiau buvo prabilta viešai.  Tačiau yra ir smulkesnių, iš pirmo žvilgsnio lyg ir ne taip reikšmingų atvejų. Pavyzdžiui, esą naudodamiesi Visuomenės informavimo įstatyme numatyta atsakymo teise kai kurie rajonų vadovai, atsiliepdami į kritinio pobūdžio publikacijas, žurnalistams priekaištauja  dėl straipsnių pavadinimų, norėtų, kad jų pasisakymai Tarybos posėdžiuose būtų cituojami protokoliškai  arba pretenzijas reiškia net dėl to, kodėl straipsnyje vienų politikų rašomi pilni vardai ir pavardės, o kitų – tik pirmoji vardo raidė ir pavardė ( juk laikomės tokios taisyklės, kad antrąkart straipsnyje minėdami asmenį vardą trumpiname). Yra ir tokių situacijų, kai Savivaldybės tarybos Etikos komisija redakcijos prašo pateikti spausdintų laikraštyje opozicijos atstovo nuomonės rankraščius. Tokio rašto sulaukė  Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“.
Vienokios ar kitokios žurnalistų ir politikų konfliktinės situacijos, skirtingai traktuojant Visuomenės informavimo priemonių įstatymą ar Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, iškildavo ir anksčiau. Tačiau šiuo metu tokia tendencija dėsningai stiprėja. Tai įrodo ir neseniai LŽS Etikos komisijos išplatinta publikacija “Politikai nori paklusnesnės žiniasklaidos“.
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija siūlo Žurnalistų sąjungai savo viešu pareiškimu atkreipti šalies vadovų dėmesį ne tik į globalias visą šalies žiniasklaidą liečiančias problemas, bet ir į regionų „kunigaikščių“ elgesį, varžant žodžio laisvę bei žurnalistų teisę gauti ir skleisti informaciją. Neturime visos informacijos, tačiau iš turimų fragmentų darome išvadą, jog dalis regioninių ir vietos leidinių patiria didelį vietos valdžios spaudimą ir tyliai stumiami iš informacinės erdvės.
Ar numirti tyliai yra oru? Siūlome Lietuvos Žurnalistų sąjungai išplatinti viešą pareiškimą, kuriame būtų pareikšta pozicija konkrečiais regioninės žiniasklaidos diskriminavimo atvejais ir pareiškimas išplatintas per žiniasklaidos priemones, įteiktas valstybės vadovams. Manytume, kad LŽS reikėtų imtis iniciatyvos ir  sudaryti specialią komisiją, kuri išnagrinėtų diskriminavimo, žodžio laisvės varžymo situacijas ir parengtų  atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.

NRMLLA valdyba

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.