Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

KREIPIMASIS

2014-05-05

 Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei L. Graužinienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui
LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei A. Pitrėnienei
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui D. Pavalkiui
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Š. Biručiui
Lietuvos kultūros tarybos pirmininkei D. Urbanavičienei

KREIPIMASIS
2014 m. gegužės 6 d.
Gegužės 7-ąją Lietuvoje minime vieną reikšmingiausių datų tautos ir valstybės istorijoje –Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Daugiau kaip prieš šimtmetį pergalingai baigusis lietuvių tautos kova dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu, skaityti lietuviškai nūdienoje užgožiama materialiuoju pradu, naujųjų technologijų pervertinimu.
Paradoksalu, tačiau inovacijas, šiuolaikiškumą, pažangą skatinančioje mūsų valstybės politikoje deramo dėmesio nesulaukia pamatinė komunikacijos vertybė – skaitymas. Skaitymas savąja kalba, kurią praeities kartos mums išsaugojo nepaisant nepalankių politinių, istorinių ar kultūrinių aplinkybių. Apie apgailėtiną raštingumo plačiąja prasme lygį pastaruoju metu vis garsiau prabyla talentingi Lietuvos pedagogai, įžymūs kultūros veikėjai, šviesuomenės atstovai.
Beje, kritišką padėtį atspindi ir skaičiai. Nuo 2008 m. vidutinė laikraščių, žurnalų ir knygų skaitytojų auditorija smunka po 4,2 proc. per metus. Kitaip tariant, kiekvienais metais Lietuvoje sumažėja po 12,6 tūkst. nuolat skaitančiųjų 15–74 m. gyventojų amžiaus grupėje. Prognozuojama, jog 2015 m. pradžioje bent vieną laikraštį ar žurnalą nuolatos skaitys tik 2 iš 3-ų šalies gyventojų (64 proc.), o 2020 m. – tik 39 proc. Jaunųjų spaudos skaitytojų (15–29 m. amžiaus) auditorija mažėja sparčiausiai – vidutinė auditorija per metus smunka po 9 proc.
Nereikia įrodinėti, tačiau verta priminti, kad skaitymas stiprina žmogaus sąmonę, ugdo savimonę, skatina kūrybiškumą ir pilietiškumą. Tuo pagrindu kuriasi demokratinės valstybės vertybiniai pamatai, modeliuojama žmogiškųjų santykių įvairovė. Dabartiniame technologijų pasaulyje aukšto raštingumo žmonės tiek asmeniniame gyvenime, tiek karjeroje pasiekia daug daugiau negu tie, kurie neturi knygų, periodinės spaudos skaitymo įgūdžių. Skaitantys, o, vadinasi, ir mąstantys žmonės  yra itin vertingi savo valstybei, nes nuolat kuria pridėtinę vertę.
Valstybės vadovus, viešosios informacijos rengėjus, viešosios nuomonės formuotojus, kultūros ir švietimo bendruomenes, asocijuotas verslo struktūras kviečiame pradėti viešą diskusiją apie skaitymo reikšmę  kuriant modernią demokratinę valstybę
Atėjo laikas Lietuvos valstybėje sudaryti teisines ir finansines prielaidas, kurios taptų garantuota sąlyga žiniasklaidai ir knygų leidėjams deramai atspindėti Lietuvos kultūrą ir švietimą bei konkrečiai išreikšti paramą pilietiškumą skatinančioms viešosios veiklos sritims.
Prieš savaitę šventėme Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-metį. Struktūrinių fondų, kitos europinės paramos pagalba mūsų šalis akivaizdžiai pasikeitė ir sustiprėjo. 2014– 2020 m. ES finansinių instrumentų laikotarpiu prioritetinių sričių sąraše privalo atsirasti ir skaitymo skatinimo projektai, kuriuose aktyviai galėtų dalyvauti ne tik nacionalinės, o siekiant aktyvinti regionų politiką, bet ir regionų bei vietinės žiniasklaidos priemonės. 
Europos istorijoje nebūta kito tokio fenomeno, kaip mūsų knygnešiai, didvyriškai platinę spaudą, knygas, kalendorius lietuvių kalba. Argi mums tenkanti  pareiga gerbti ir saugoti savąją kalbą nebepakeliama? Pakeliama ir įkvepianti, jei negailėdami nei materialinių, nei dvasinių resursų kartu sieksime  bendro tikslo – sistemingai diegsime skaitymo įgūdžius, taip ugdysime kūrybišką, tobulėti siekiančią, kritiškai mąstančią, pilietiškai atsakingą  Lietuvos visuomenę.


Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė    Vilija Butkuvienė
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas                                         Dainius Radzevičius
Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė                         Vilma Griškevičienė
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė                                    Alina Jaskūnienė
Agentūros „Žinovai LT“ vyr. partneris                                                Almas Rupšlaukis

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.