Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalAtsigręžė į rajono laikraščius

2014-05-20

    Nacionalinės rajonų miestų laikraščių leidėjų asociacijos (NRMLLA) kelerių metų nuoseklios pastangos davė pirmąjį apčiuopiamą rezultatą – Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas šių metų gegužės 14 d. įvykusiame posėdyje pasiūlė Žemės ūkio ministerijai rengiant 2014–2020 m. Kaimo plėtros programą (KPP) bei ją įgyvendinančias taisykles paslaugų viešinimo ir informavimo konkursuose sudaryti sąlygas tiesiogiai dalyvauti ir vietinei spaudai – rajonų laikraščiams.

    Atsižvelgiant į vietinės spaudos specifiškumą buvo pasiūlyta numatyti ne tik mažiausios kainos kriterijų, bet ir sklaidos efektyvumą – laikraščių tiražus. „Atsižvelgiant į tai, kad rajonų spauda tebėra viena populiariausių žiniasklaidos priemonių savivaldybių teritorijose, užtikrinti, kad didžioji dalis lėšų, skirtų KPP viešinimui spaudoje, atitektų regionų ir rajonų spaudai“, – nurodoma siūlyme.
   2014–2020 metų laikotarpio KPP viešinimo lėšos sudaro 48 mln. Lt, kai 2007–2013 metų laikotarpiui jų buvo skirta 120 mln. Lt. Lėšos viešinimui mažinamos drastiškai – apie 60 proc. „Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius, buvęs žemės ūkio ministras, kuris gegužės 14 d. posėdyje nedalyvavo, buvo pasiūlęs lėšų viešinimui skirti dar mažiau, bet vėliau persigalvojo ir šį savo pasiūlymą atsiėmė“, – sakė posėdyje dalyvavusi NRMLLA direktorė Rasa Navickienė.
    NRMLLA asociacijos siekį, kad KPP viešinime vietinė spauda dalyvautų tiesiogiai, palaikė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Darbo partijos narys Saulius Bucevičius, nariai – pirmininko bendrapartietis Jonas Kundrotas, partijos Tvarka ir teisingumas narys Vytautas Kamblevičius, pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Bronius Pauža, kuris dar pasiūlė rajoninei spaudai nustatyti konkretų ir didžiausią viešinimui numatomų lėšų procentą. Šiam siūlymui pritarė ir kiti komiteto nariai. 

   Komiteto posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius teigė, jog programoje nereikėtų įrašyti, kokiai žiniasklaidai kiek procentų viešinimo lėšų skiriama, kad tą galima padaryti paskesniuose dokumentuose, pvz. – programos taisyklėse. S. Bucevičius pasiūlė, kad NRMLLA ir Kaimo reikalų komitetui būtų suteikta galimybė dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę ruošiant šias taisykles. Viceministras sutiko.
    Iš 120 mln. Lt, skirtų 2007–2013 metų KPP viešinimui, regioninei ir vietinei spaudai teko tik 5 mln. Lt.
Be to, šie pinigai leidinius pasiekdavo per tarpininkus – reklamos agentūras, kurios atsiriekdavo anaiptol ne ploniausią šio pyrago riekę. Lėšų skirstyme ir panaudojime nuolat trūko skaidrumo, tą NRMLLA ne kartą akcentavo buvusiam ir esamiems žemės ūkio ministrams Kaziui Starkevičiui, Vigilijui Juknai, Premjerui Algirdui Butkevičiui.
„Vakarų Lietuvos“ informacija

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.