Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalŽemės ūkio ministrė V. Baltraitienė: „Norėčiau, kad mūsų kaimas keistųsi“

2014-09-02

 Pusantro mėnesio žemės ūkio ministre dirbančiai Virginijai BALTRAITIENEI veiklos netrūksta. Vos pradėjusią eiti naujas pareigas, ją užgriuvo rimti iššūkiai – Lietuvą vis labiau apima afrikinis kiaulių maras, beveik tuo pat metu Rusijos valdžia uždraudė į šalį įvežti lietuviškas prekes. Su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene kalbamės apie tai, kaip Žemės ūkio ministerijai sekasi spręsti šias problemas.

 Kreipėsi į Europos Komisiją
– Vos buvote paskirta į naujas žemės ūkio ministrės pareigas, iškart gavote rimtą krikštą – kiaulių marą. Kaip Jūsų vadovaujamai ministerijai sekasi kovoti su šia liga, kurios naujų židinių vis nustatoma pastaruoju metu?
– Krikštas tikrai buvo rimtas ir, žinoma, netikėtas, tad ilgai mąstyti nebuvo kada. Kita vertus, tai tik padėjo sukoncentruoti dėmesį, sutelkti ministerijos komandą ir skubiai imtis veiksmų. Mano darbo ir gyvenimo patirtis jau nemaža, esu visapusiškai „išbandyta“, tad savimi pasikliauju ir, kai reikia veikti, nedvejoju. Suvienijome jėgas su kaimynais: Latvija, Estija ir Lenkija, afrikiniam kiaulių marui įveikti sukūrėme bendrą veiksmų programą ir finansinį planą, kurį teikiame Europos Komisijai (EK) ir kuris bus svarstomas neeilinėje Europos Sąjungos ministrų taryboje jau rugsėjo 5 dieną.
– Ar pakanka lėšų sustabdyti šios ligos plitimą šalyje?
– Lėšų niekuomet nėra per daug, tačiau šiuo atveju labai svarbu jas racionaliai paskirstyti ir panaudoti aktualiausioms problemoms spręsti. Dėl kiaulių maro tapome visos Europos buferine zona, todėl ir kreipėmės į Europos Komisiją, kad dėl maro patirti nuostoliai būtų kompensuojami 100 proc. Tačiau žemdirbiams laukti nereikėjo, nuostolių patyrusiems kiaulių laikytojams kompensacijas jau išmokėjome. Už nuostolius, patirtus dėl prevencinio kiaulių skerdimo ir įsipareigojimo nelaikyti ligai imlių gyvūnų, 2013 m. buvo išmokėta 0,44 mln. Lt, o 2014-aisiais – 4,89 mln. Lt.
– Pasigirdo kalbų, kad draudėjai ketina nebedrausti kiaulių fermų? Kaip yra šiandien?
– Sprendimus dėl konkrečių draudžiamų gyvūnų rūšių ir draudžiamų rizikų prisiima pačios draudimo įmonės, tačiau ministerija su draudimo įmonėmis ir toliau ieško bendrų sprendimo būdų, kad būtų draudžiamos visos ūkinių gyvūnų rūšys, tarp jų – ir kiaulės.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas drausti gyvūnus bei mažinti gyvulininkyste užsiimančių ūkio subjektų veiklos riziką, nuo 2015 m. planuojama pradėti kompensuoti dalį gyvūnų draudimo įmokų, naudojant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšas numatoma kompensuoti iki 65 proc. gyvūnų draudimo įmokų sumos.
Privaloma registracija
– Kaip ES ketina Lietuvai padėti kovoje su kiaulių maru?
– Lietuvos numatytoms afrikinio kiaulių maro prevencinėms priemonėms įgyvendinti 2013 ir 2014 metams buvo skirtas dalinis – nuo 30 iki 50 proc. – finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto, tačiau didžioji lėšų dalis – iš nacionalinio biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad liga plinta, numatytų lėšų nepakanka, tad, kaip jau minėjau, Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis kreipiasi į EK dėl papildomų lėšų skyrimo. Šis klausimas taryboje bus svarstomas rugsėjo 5 d. Paramos prašome trims pagrindinėms priemonių grupėms – maro prevencijai ir kontrolei, paramai smulkiesiems kiaulių augintojams bei ligos židinių likvidavimo komandai sukurti.
– Jeigu liga plis, galbūt ateityje lietuviai nebegalės auginti kiaulių?
– Kad liga neplistų, labai svarbus yra ir pačių žmonių supratimas, kad afrikinis kiaulių maras tikrai kelia didžiulę grėsmę ir patiems žemdirbiams, ir visos šalies ekonomikai. Susitikome su rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovais aptarti bendros veiklos galimybių. Numatėme vieną iš neatidėliotinų priemonių – privalomą nemokamą kiaulių registraciją iki rugsėjo 15 dieną visoje Lietuvoje. Paprašėme, kad, informuojant smulkiuosius kiaulių laikytojus apie grėsmes ir registruojant kiaules, mums talkintų žemės ūkio skyrių specialistai, kad jie aplankytų visus kiaulių laikytojus ir su jais asmeniškai pasikalbėtų, paaiškintų situaciją, atsakytų į klausimus. O tokio scenarijaus, kad žmonės nebeaugintų kiaulių, nė nesvarstome, tikimės suvaldyti viruso plitimą, imamės visų saugumo priemonių, tačiau net jeigu ir galvotume apie patį blogiausią variantą, tai nereikštų, kad kiaulininkystės Lietuvoje nebus. Kiaulių neauginimas tam tikrose vietovėse yra tik laikina priemonė virusui suvaldyti. Visose šalyse yra ūkių, kurie nebeaugina kiaulių, tačiau yra ir ūkių, kurie prisitaikė prie labai griežtų biosaugos reikalavimų ir taip apsigina nuo užkrato. Svarbu ne tik užkirsti kelią viruso plitimui, bet ir išlaikyti kiaulininkystės šaką gyvą, o tiems, kurie dabar kiaulių auginti negali, teikiame kaimo plėtros paramą pereiti prie kitų gyvulininkystės šakų ar alternatyvių verslų.
– Ar domitės kiaulių fermų situacija Kėdainių rajone? Kokia ji yra šiandien?
– Po įvykių Ignalinoje, biosaugos reikalavimai buvo sugriežtinti. Kėdainiuose esanti įmonė „Sistem“ taip pat ėmėsi priemonių, kad išvengtų užkrato.
Ieškoma naujų rinkų
– Šiuo metu sprendžiate ir kitą opią problemą – dėl Rusijos embargo žemės ūkio produkcijos gamintojams. Kaip, Jūsų nuomone, juos paveiks šio draudimo paskelbimas? Kokių ieškoma išeičių?
– Kaip rodo patirtis, Rusija, nors ir yra svarbi eksporto partnerė, vis dėlto nėra patikima, todėl reikalingos alternatyvos, kad susidūrę su tam tikrais draudimais turėtume kur nukreipti savo produkciją. Ministerija nuolatos ieško naujų rinkų ir pasiekia tikrai apčiuopiamų rezultatų. Jau rugpjūčio mėnesį Libanas ir Serbija atvėrė duris Lietuvos mėsos, žuvininkystės ir pieno produktams. Į Kiniją galime išvežti žuvies produktus, šiuo metu rūpinamės leidimais dėl pieno ir mėsos produktų eksporto į šią šalį. Į Jungtines Amerikos Valstijas jau eksportuojame pieno produktus, dabar deramės dėl leidimų mėsos produktams. Dėl leidimų pieno ir mėsos produktų eksportui labai aktyviai bendradarbiaujame su Japonija ir Honkongu. Šiuo metu svarstome ir kai kurių įstatymų pataisas, kad mūsų gamintojų produkcija būtų galima prekiauti ir musulmoniškose šalyse. Naujų rinkų paieškos – tai nuolatinis procesas, kuris niekuomet nesustoja.
Be to, jau minėtame neeiliniame tarybos posėdyje rugsėjo 5 d. Lietuva teiks pasiūlymus žalai dėl Rusijos pieno ir mėsos gaminių importo draudimo mažinti. Sieksime, kad pieno ir mėsos sektoriuose Lietuva ir kitos šalys narės, kurios daugiausia eksportavo pieno ir mėsos produktų į Rusiją, būtų pripažintos labiausiai nukentėjusiomis nuo embargo ir joms būtų taikomos išimtinės priemonės.
Mano pozicija – pirmiausia padėti žemdirbiams, tiems, kas gamina pieną ir mėsą. Beveik kasdien susitinkame su asocijuotomis žemdirbių struktūromis, pavieniais gamintojais ir augintojais, kartu  prie stalo sodiname pieno bei mėsos perdirbėjus ir siekiame spręsti problemas, ieškome būdų, kaip išeiti iš šios situacijos su kuo mažesniais nuostoliais ūkininkams.
Labai gaila, kad stambieji perdirbėjai, ypač pieno, mato tik save ir mėgina kitų sąskaita spręsti savo problemas. Mano nuomone, būtent perdirbėjai turėjo pirmiausia įvertinti eksporto į Rusiją riziką ir didesnę produkcijos dalį eksportuoti į kitas šalis (dėl eksporto į kitas šalis Lietuva yra pasirašiusi beveik šimtą susitarimų).
Rengia teisės aktus
– Kokie dar šiuo metu yra Jūsų pagrindiniai darbai Žemės ūkio ministerijoje?
– Šiomis dienomis laukiame pastabų iš EK dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos. Tai – labai svarbus mūsų veiklos dokumentas visiems septyneriems metams į priekį. Programą tikimės patvirtinti iki metų pabaigos. Kol deriname pastabas su EK, rankų sudėję nesėdime, rengiame teisės aktus, susijusius su programos įgyvendinimu – jau parengtos programos administravimo taisyklės, rengiamos priemonių ir jų veiklos sričių įgyvendinimo taisyklės.
Kitas labai svarbus šių metų darbas – tinkamai parengti nacionalinį teisyną, kuris užtikrintų sklandų tiesioginės paramos nuo 2015 m. schemų įgyvendinimą, t. y. kad būtų aiškios visos nuostatos. Ministerija rūpinasi ne tik žemės ir maisto ūkio gamyba, bet ir perdirbimu, prekyba, eksportu, todėl darbai vyksta sparčiai ir jų srautas niekuomet nenutrūksta.
Norėčiau, kad mūsų kaimas keistųsi, kad gyventi jame būtų gera ne tik dabartinei kartai, bet ir jaunimui, todėl labai svarbu, kad pažanga kuo didesniais žingsniais žengtų į kiekvieną ūkį. Tam rengiama Eksperimentinių, mokomųjų bandymų ūkių plėtros programa, kuria siekiama sukurti modernių, pažangias gamybos ir aplinkosaugos technologijas diegiančių ūkių tinklą, suformuoti verslo ir mokslo keitimosi žiniomis sistemą, kad mokslas nebūtų sau, o gyvenimas sau.
Svarbu viešinti darbus
– Ką manote apie Žemės ūkio ministerijos darbų, įgyvendinamų ar planuojamų vykdyti projektų viešinimą respublikinėje ir regioninėje žiniasklaidoje? Ar reikėtų plačiajai visuomenei plačiau pristatyti ministerijos veiklą? Jei taip, kodėl?
– Manau, kad visos Vyriausybės, taip pat ir Žemės ūkio ministerijos darbas yra tarnauti visuomenei, todėl jis turi būti labai skaidrus, atviras, matomas ir suprantamas. O kad bendravimui su visuomene svarbi ne tik respublikinė, bet ir regioninė žiniasklaida, niekas neabejoja – juk būtent ji yra arčiausiai žmogaus, kuriam mes ir dirbame. Tad vietinių leidinių dėmesys žemės ūkiui, skiriamai didžiulei paramai ir naujoms galimybėms yra ypatingai svarbus, leidžiantis mums visiems padėti kaimo žmogui šviesiau ir lengviau gyventi.
Aušra MALINAUSKIENĖ,

nuotrauka autorės

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.