Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalInterviu su ministru – kaip iš žiguliuko padaryti mersedesą

2009-09-25

Apie pagalbos priemones stambioms ir vidutinėms bei smulkioms įmonėms, kurių imasi Ūkio ministerija, ir bendrą Lietuvos verslo padėtį su jau tryliktuoju po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ūkio ministru Dainiumi KREIVIU kalbasi Nida ŠULCIENĖ iš "Kupiškėnų minčių".

Šiuo sunkmečiu sunkiai gyvena ir didelės, ir mažos įmonės. Kodėl taip yra, gal mūsų verslininkai nebuvo perspėti apie artėjančias sunkias dienas verslui ir tinkamai tam nepasiruošė?
Lietuvoje siaučia ne viena, bet dvi krizės – pasaulinė finansinė krizė ir kita krizė – lietuviškoji, kurią patys sukėlėme perkaitindami savo ekonomiką. Pasiėmėme per daug kreditų, ir juos panaudojome įvairių prekių užpirkimams, vartojimui. Išėjo taip, kad už skolintus pinigus į Lietuvą prisivežėme prekių, už jas susirinkome įvairius mokesčius: importo, pridėtinės vertės. Surinktus mokesčius išdalinome pašalpoms, pensijoms. Tačiau vieną dieną bankai pranešė, kad jau gana ir daugiau kreditų nebus. Dingo prekių srautas, dingo mokesčiai už jas, ir mes nebegalime padengti skolų, o valstybė nebegali mokėti išmokų.
Tai kokios, jūsų manymu, lietuviškos krizės priežastys?
Kalbant apie mūsų ekonomiką, vaizdingai galime pasakyti taip - radome žiguliuką įvažiavusį į stulpą. Tada mes jį ištraukėme ant kelio, truputį paremontavome ir dabar iš vos važiuojančio bandome padaryti mersedesą. Klausimas, ar pavyks tai padaryti, lieka atviras, nors esu optimistas ir manau, kad viskas bus gerai. Tai bus pasiekta darant visur pertvarkas, kurios neaplenks ir Ūkio ministerijos. Gerokai sumažės ministerijos departamentų, tačiau atsiras naujų: investicijų ir eksporto, inovacijų, įmonių geresnės aplinkos departamentai.
Vyksta ir dar vyks socialinių išmokų mažinimas, dėl to daug nepatenkintų žmonių, tačiau manau, kad kovo mėnesį jau pamatysime pirmuosius ekonomikos kilimo požymius.
Vyriausybė bando gyventi iš tų pajamų, kurios yra, o pajamos susidaro iš to, ką uždirba įmonės – daugiausia iš eksporto.
Lietuviškosios krizės galėjome išvengti, jeigu buvusi vyriausybė būtų valdžiusi šalies ekonomiką. Matant milžiniškai augančias prekių ir nekilnojamojo turto (NT) kainas, reikėjo įvesti NT mokesčius, sugriežtinti kreditų davimą, kad juos galėtų gauti tik tie žmonės, kurie juos galėjo realiai grąžinti.
Tačiau ir dabar vienas iš jūsų veiklos prioritetų yra įmonių skatinimas naudotis finansine parama per įvairius projektus. Gal geriau tai daryti ne skatinant skolintis, o priimant palankesnius įstatymus?
Šiandien įmonių pagrindinė problema – piniginių išteklių trūkumas. Reikia pirkti žaliavas, mokėti algas, todėl didžiąją dalį apyvartinių lėšų sudaro paskolos. Jeigu jas atimame, įmonių veikla stoja, nevyksta prekių eksportas bei importas, ir pinigai neateina į Lietuvą.
Ekonomika be kreditų negali gyventi, tik tuos kreditus reikia naudoti protingai, ne pravalgyti, kaip darėme iki šiol.
Iki šios dienos mokesčiai verslui nebuvo padidinti, nes PVM yra ne verslo, o vartotojo mokestis, kuris gula ant galutinio vartotojo pečių. Pajamų mokestis buvo sumažintas, o pelno padidintas 5 procentais, tačiau tai nedavė laukiamų rezultatų, ir, manau, jį reikia grąžinti atgal.
Ministerijos Ekonomikos skatinimo plane, eksporto ir investicijų srityje skirta 100 milijonų litų, tačiau sudaryta sutarčių tik už 17,5 mln. litų , o paramos visai nesuteikta. Kodėl taip yra?
Iki 80 procentų paramos yra skirta įmonių reklamai, todėl jau dabar vyksta žmonių įdarbinimas šioje srityje bei kiti procesai. Paramą įmonės gaus, kai įvykdys numatytus sutarties punktus, – dabar jos viską vykdo savo lėšomis, o vėliau pinigai bus grąžinti.
Kiek Ūkio ministerija gali kontroliuoti, kad naujos besikuriančios įmonės gautą paramą investuotų, o ne pravalgytų?
Naujos įmonės negali gauti kreditų. Paramą gauna tos įmonės, kurios turi patirtį. Patys mažiausi, tik pradedantys verslą verslininkai, turintys verslo planą, gali gauti INVEG'os (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) garantiją. Turėdami gerų idėjų ir šiek tiek savo lėšų, jie gali pradėti verslą.
Kitais metais iš europinių pinigų planuojami keli projektai smulkiam ir vidutiniam verslui remti. Vienas jų – „Burės“, kur pagal pateiktą verslo planą parama sudarys iki 50 tūkstančių litų.
Devyniasdešimt procentų mūsų šalies ekonomikos sudaro smulkus ir vidutinis verslas, tačiau negalima apleisti ir stambiųjų įmonių, nes jų vidaus problemos gali greitai virsti nacionalinio masto problema.
Dažnai sakoma, kad verslo sąlygos negerėja, tačiau taip vadinamoje „Saulėtekio“ komisijoje dirba verslo žmonės, kurie teikia pasiūlymus, kaip gerinti verslo situaciją Lietuvoje.
Esate kritikuojami, kad ministerijos vykdoma politika ne visai atitinka realią šalies ekonominę padėtį. Ar su tuo sutinkate?
Kritika yra gerai, tačiau ji turi būti pamatuota. Jeigu matome, kad šalyje kai kurie ekonominiai rodikliai gerėja, negalime sakyti, jog tai atsitiktinumas. Atsitiktinumų ekonomikoje nebūna. Metų pradžioje mes smigome, o ne leidomės žemyn. Socialinės išmokos pasiliko ten, aukštai, nes visi kreditai liko ten. Dabar reikia juos taip pat nuleisti žemyn, o tai jau žmonių likimai: socialinės išmokos, pensijos, ir viskas priimama labai skausmingai. Yra du variantai: arba vėl skolintis, arba bandyti patiems iš to išsikapstyti, susitvarkant viduje.
Pasigirdo žinių, kad užsienyje kai kurie bankai geranoriškai nubraukia dalį skolų savo klientams, kad šie galėtų nors kiek grąžinti skolas. Ar nėra tokių naujienų iš Lietuvoje esančių bankų?
Skolų niekas nenubrauks, nes bankų sektorius yra privatus verslas, taip pat siekiantis pelno. Mes neturime galių priversti bankus skolinti arba neskolinti, juo labiau, kad bankai yra švedų. Švedijos centrinis bankas negali priversti bankų skolinti savo lėšų įmonėms arba žmonėms, kurie turi daug kreditų.
Pernai buvo labai populiarūs verslo liudijimai. Nuo šių metų, pakilus jų kainoms, sumažėjo dirbančių pagal verslo liudijimus. Kita to mažėjimo priežastis – dirbantieji su verslo liudijimais neapdrausti nuo nedarbo. Ar nenumatomi pokyčiai šioje srityje?
Mes - už verslo liudijimus, stengsimės, kad jie išliktų. Jeigu yra toks poreikis, reikės pamąstyti, pasikalbėti su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Galbūt, ateityje dirbantiems su verslo liudijimais bus draudimas ir nuo nedarbo.
Ar nebus taip, kad geros idėjos tik liks idėjomis. Labai didelė ministrų ir jų komandų kaita – dauguma ministrų dirbo apie metus ir kiekvienas sakė, kad atėjo su geromis idėjomis ir planais, kaip padėti šalies verslui, tačiau rezultatus matome visi. Nemanote, kad istorija gali pasikartoti?
Per paskutinius socialdemokratų valdymo metus visi dirbo kaip išmanė, nebuvo vientisumo. Tikiu, kad Seimo dauguma, kurios branduolys yra konservatoriai, šalį valdys ketverius metus, todėl net ir pasikeitus ministrams, perimamumas bus. Gal šimtu procentų visų savo siekių neįgyvendinsime, bet pakaktų ir 60-70 procentų įvykdyti numatytus darbus, kad pajudėtume iš mirties taško. Rezultatų teks dar palaukti, nes greitai galima pasiimti tik paskolas ir jas pravalgyti, o rimtai investuojant viskas ateina pamažu.

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.