Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalGangsterių priemonėmis prieš vietos spaudą?

2016-09-21

 Keisti ir jaudinantys dalykai pastaruoju metu vyksta vietinės spaudos užkulisiuose. Juose vis įžūliau ir brutaliau šmirinėja kai kurie pinigingi verslo ar politikos veikėjai, kuriems žiniasklaidos priemonės reikalingos savo įtakai regione stiprinti.

    Plačiai visoje šalyje nuvilnijęs Druskininkų mero skandalingas sumanymas už mokesčių mokėtojų pinigus pasikinkyti vietinę spaudą apeinant Visuomenės informavimo įstatymą, spjaunant ir į Etikos inspektoriaus išvadas – įkvepiantis pavyzdys įvairiems veikėjams, turintiems kėslų užvaldyti savo vietos spaudą ir taip išplėtoti asmeninių interesų galimybes. Spaudos žodžio galia regionuose yra itin stipri, todėl vietos laikraščiai tebėra geidžiamas vaisius. Kai norima jį pasiekti, naudojamos net gangsterių priemonės.
    Trečiąją gražaus rudens savaitę net dvi vietinės žiniasklaidos redakcijos patyrė netikėtus smūgius.        Tarp jų ir aktyvus mūsų Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narys – Kaišiadorių rajono laikraščio „Atspindžiai“ redakcija. Įsilaužus į jos patalpas pagrobti arba sugadinti kompiuteriai. Kadangi dvidešimt metų leidžiamo laikraščio leidėjas pats šiemet kandidatuoja į Seimą, išpuolio versijų sklando įvairių. Įmanomos politinės, žurnalistinės veiklos, asmeninio keršto priežastys, o gal net elementari vagystė? Viskas būtų paprasčiau ir gal net neverta dėmesio aptarti, jei įsilaužėlius būtų dominę redakcijos pinigai. Tačiau jie liko nepaliesti. Užtat dingo arba suniokota laikraščio informacinė bazė. Pritariu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus minčiai, kad šioje situacijoje džiugina tik tai, kad bent jau fiziškai nenukentėjo nė vienas redakcijos darbuotojas ir tai nebuvo taip pavojinga kaip Šalčininkuose, kur šių metų pradžioje buvo apšaudyta vietos laikraščio redakcija. Galvoje nesutelpa, kad taip vyksta demokratinėje Lietuvoje!
    Akivaizdu, kad žurnalisto profesija net šalies regionuose yra pavojinga. Viliamės, kad teisėsauga nuodugniai ištirs šį atvejį, ir išpuolio dalyviai bus deramai nubausti. Nepaisant bet kokių priežasčių – tai vis tiek yra pasikėsinimas į spaudos laisvę, vieną iš pamatinių mūsų šalies Konstitucijos vertybių.
     Kaip perkūnas iš giedro dangaus tomis pačiomis dienomis driokstelėjo dar viena itin nemaloni žinia apie paskutinį kartą išeinantį Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ numerį. Leidinio vyriausioji redaktorė Giedrimė Didžiapertienė penkiems tūkstančiams laikraščio skaitytojų paaiškino esanti priversta taip elgtis, nes laikraštį tyliai, susitaręs su didžiąja dalimi bendrovės akcininkų ir įgijęs jų įgaliojimus, užvaldė žinomas rajono verslininkas. Naujasis laikraščio valdytojas dievagojasi tenorintis padėti tvarkytis įmonėje, nes joje esą tvyro chaosas. Keista, jei ši priežastis tikra. Tai kaip nuo 1992 m. leidžiamas laikraštis galėjo turėti tokį solidų tiražą, kaip jis pelnė tokį skaitytojų pasitikėjimą? Tikriausiai visa tai pelnė būdamas nepriklausomas nuo vietos politikų, verslo atstovų įnorių, stengdamasis laikytis demokratijos, pagarbos žmogui principų. Pagarbos vertas principingas redakcijos kolektyvo žingsnis – jie visi kartu paliko savo darbo vietas. Tuo įrodė, kad žurnalistinė misija yra aukščiau už gardaus valgio šaukštą. Redakcija skaitytojams atvirai paaiškino, kad juos norėjo nupirkti, todėl jie nebūsią nešvaraus žaidimo įkaitai.
     Šias situacijas kažkas galbūt paaiškins paprastai: esą tai tik bendrovių, leidžiančių laikraščius, akcininkų reikalai. Norintiesiems užgniaužti ir taip jau silpnokas demokratijos apraiškas regionuose – tokia versija labai prie širdies. Tačiau pastarieji įvykiai rodo, kokioje grėsmingo žodžio laisvei zonoje yra vietos laikraščiai. Taip gali atsitikti kiekviename rajone. Ir tai jau nėra vietinis, dėmesio nevertas reikalas. Jei mes vis dar tebegyvename demokratinėje valstybėje, tai neturėtų nubėgti lyg vanduo nuo žąsies ir žiniasklaidos prievaizdams.
     Mums, žiniasklaidininkams, nėra kito kelio, kaip tik viešas kalbėjimas ir galimybė atskleisti vietinės spaudos spaudimo faktus. Tą žada padaryti ir „Valsčiaus“ redakcija. Tokiai pozicijai žurnalistus padrąsina klasikinė nežinomo autoriaus mintis: „Laikraščius valdo individai ir korporacijos, o spaudos laisvė priklauso žmonėms.“

Vilija BUTKUVIENĖ,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja


atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.