Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalKitas požiūris

2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

 Žiniasklaidos problemos
Gruodžio 15 – 16 dienomis Maskvoje vyko konferencija tema: „Iššūkiai ir galimybės regioninei žiniasklaidai skaitmeniniame amžiuje“. Konferenciją organizavo Europos Sąjungos atstovybė Rusijoje kartu su Rusijos žurnalistų sąjunga. Dalyvavo Europos žurnalistų bei Lenkijos žurnalistų sąjungų atstovai, leidėjai, redaktoriai, žurnalistai iš Rusijos, Kaliningrado srities, Belgijos, Švedijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos. Tai buvo jau ketvirtoji ir paskutinė konferencija šiais metais. Prieš tai konferencijos buvo rengtos Londone, Briuselyje ir Sank Peterburge.
Konferencija buvo surengta labai tikslingai norint sukelti diskusijas ir leisti skirtingų žiniasklaidos priemonių regioninės žiniasklaidos atstovams iš vakarų Europos ir Rusijos aptarti ir apsikeisti įžvalgomis bei patirtimis su kokiais iššūkiais susiduria regioninė žiniasklaida šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje. Ir, žinote, problemos praktiškai tos pačios Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Skandinavijoje ar Rusijoje. Pirmiausia – tai reklamos pajamų mažėjimo tendencijos. Verslo įmonės, kurios turi vienokius ar kitokius reklamos resursus dar prieš 20 metų iš esmės turėjo tris reklamos šaltinius. Tai spauda, radijas ir televizija. Žiniasklaidai buvo lengva dirbti. Galėdavai stabiliai tikėtis solidžių reklamos kontraktų. Dabar gi viskas pasikeitė. Įmonės, kurios leidžia pinigus reklamai jų skiria tiek pat, tačiau jau gali pasirinkti ne tik tarp spaudos, radijo ir televizijos, bet ir interneto, socialinių tinklų, neadresuotos reklamos ir t. t.
Kitas bendras bruožas liečiantis spausdintus regioninius laikraščius, tai per 20 metų nuolat mažėjantys tiražai. Tiesa, pastaruosius keletą metų jie regioninėje žiniasklaidoje stabilizavosi, tačiau neauga ir jau turbūt niekada nebeaugs. To priežastis ir vėl – skaitmeninis amžius. Šiuolaikiniai žmonės (iki 40 metų) renkasi kitus žiniasklaidos kanalus, aplenkdami laikraščius.
Identifikavus problemas natūraliai kyla klausimas, o ką gi daryti?.. Lengviausias ir paprasčiausias kelias, turbūt nieko nedaryti. Tuomet tikrai kiekvieno leidinio laukia neišvengiama mirtis su paskutiniu išėjusiu Anapilin skaitytoju. Arba galima DARYTI. Jeigu keičiasi skaitytojo poreikiai vadinasi ir mums reikia prisitaikyti ir keistis. Man įdomiausia buvo bendrauti su regioninių laikraščių ir portalų leidėjas. Todėl būsiu subjektyvus ir pateiksiu pavyzdžius susijusius su jais.
Geriau sekasi tiems, kurie susijungia ir dirba kartu. Leidėjas apjungia arba sukuria ir leidžia kelis laikraščius, žurnalus, prie viso šio kokteilio turi dar ir portalą, radiją bei televiziją. Tuomet mažesni administraciniai resursai, vienas reklamos skyrius ir kompleksiniai reklamos pasiūlymai jos užsakovams. Yra ir tokių regionų, kur stiprieji nupirko silpnesnius ir taip susijungė. Arba, norėdamos išlikti ir dirbti, susijungė kelios redakcijos. Pas visus bendros tendencijos – daugiau turinio iškeliama į internetines svetaines, portalus, socialius tinklus. Mes leidėjai turime suprasti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus, mūsų skaitytojas, naujienas turi gauti iškarto, čia ir dabar. Jis naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, kompiuteriais, todėl turi būti nuolatinis ir nepertraukiamas bendravimas su juo visais įmanomais būdais. Jo ignoruoti negalima. Priešingai, kadangi turinį dabar gali kurti bet kas, reikia su skaitytojais bendradarbiauti. Tačiau, laikraštį žmonės nori skaityti ir tikrai dar skaitys. Kita vertus, jis neturi likti vien tik žinių skleidėjas. Šiandienos žinios rytojaus laikraštyje jau yra pasenusios. Todėl laikraštis, norėdamas išlaikyti savo auditoriją, turi pasikeisti ir, pirmiausia, išsiaiškinęs ką skaitytojas nori skaityti, tokią informaciją jam ir pateikti. Žinoma, čia susiduriama su dilema. O kaip gi su žurnalisto profesija, jo misija, jo  vertybėmis ir sumanumu?.. Ar netaps tuomet laikraštis vien tik pagal masinio skaitytojo poreikius šokantis ir pataikaujantis prisitaikėlis?.. Ir bus pamirštos ne tokios populiarios, kultūros, meno ar sporto temos. Mano įsitikinimu, tikrai ne. Tačiau į skaitytojų poreikius turime įsiklausyti.  Apskritai, apžvelgiant visą konferenciją aišku, kad idealus modelio kol kas nėra, arba mes tokio dar nežinome. Tačiau visi ieškome ir tokios konferencijos labai naudingos. Čia galima ir formalioje, ir po to neformalioje aplinkoje aptarti visus rūpimus ir įdomius jau šiandieną kylančius klausimus.

Ar tikrai spauda išnyks...
Intriguojantis pavadinimas, ar ne? Jis toks ne veltui. Vienos iš diskusijų metu ir buvo iškeltas toks klausimas kada spauda išnyks. Galiu jus nuraminti, kad tai ne 2037 metai. Spauda išnyks, tada kai mes nuspręsime kad ji išnyko. Tada kai mes nebesugebėsime prisitaikyti prie jūsų skaitytojai poreikių. Tada, kad kitos žiniasklaidos priemonės visą įdomią ir reikalingą medžiagą jums sugebės pateikti geriau ir kokybiškiau. O kada taip nutiks, niekas pasakyti negali. Pastaraisiais metais redakcijoje sulaukiame nuolatos (praktiškai kas savaitę ir net po kelis kartus) įvairių žmonių, įvairaus amžiaus su įvairiais džiaugsmais, problemomis ir nesklandumais nuomonių. Taigi žinokite, kad mes dirbame Jums su Jumis ir dėl Jūsų. Todėl eikite pas mus, skambinkite mums, rašykite ir reikalaukite, kad būtumėte suprasti bei išklausyti ir Jums tinkamai atsakyta. 
Na, o kokia praktinė nauda „Utenos dienai“ ir jums, mieli skaitytojai, jau netrukus pamatysite. Šiais metais apie pasikeitimus jau rašėme, taigi keisdamiesi ir prisitaikydami prie Jūsų einame tinkama kryptimi. Tą daro ir mūsų kolegos, todėl ir šiais metais tikrai turėsime ne vieną pasikeitimą ir pagal Jūsų reakcijas juos vertinsime palikti ar ne.

Apie Rusijos žiniasklaidą ir Maskvą
Mano nuomone, Europos Sąjungos tikslas rengti tokias konferencijas aiškus: skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su Rusija pačiomis įvairiausiomis priemonėmis. Pačiais įvairiausiai būdais nors truputį vakarietiškos kultūros ir nuomonės įpūsti į Rusijos visuomenę. 
Galvodami apie Rusiją turime suprasti, kad praktiškai visi nacionaliniai televizijos kanalai yra propagandiniai ir remiami tiesiai iš Kremliaus. Juos iš esmės žiūri visi Rusijos žmonės. Nepriklausomų leidėjų ir žiniasklaidos priemonių Rusijoje yra. Ypatingai regionuose. Ar joms sunkiau? Žinoma. Tačiau, kam dabar lengva? Kaip antai Graikijoje, demokratijos ištakose žiniasklaida tapo tokia suvaržyta ir apkrauta mokesčiais, kad iš buvusių keliasdešimties, dabar liko vienintelė regioninė radijo stotis. Ir prie ko tai privedė? Nebelikus laisvo žodžio, politikai nebaudžiami gali piktnaudžiauti valdžia ir šalis praktiškai bankrutavusi. O Lenkijoje, mūsų kaimynystėje atėjusi nauja valdžia pasiruošusi visą nepriklausomą žodį užčiaupti. Šia nepalankia  jiems situacija skundėsi kolegos. Tačiau jų palaikyti išėjo žmonės. Jie nori nepriklausomos Lenkijos žiniasklaidos ir apie tai pasisako tūkstančiais. Nepyragai pastarosiomis dienomis ir pas mus Lietuvoje. Visi žiniasklaidos atstovai tikimės, kad Prezidentė vetuos naujojo Seimo priimtas civilinio kodekso pataisas, kurios politikams ir kitiems viešiem asmenims suteiktų daugiau galių, o žiniasklaidą suvaržytų.
Propagandos kiekis pačioje Rusijoje, apie kurią kalba ir jų pačių leidėjai bei žurnalistai yra iš ties stulbinantis. Ir mes visi puikiai žinome, kad propagandos kiekis auga ir pas mus bei kitose Vakarų valstybėse. Rusija – paradoksų šalis. Turint omenyje, kad šiuo metu didžiulė krizė, BVP pernai susitraukė 10 proc., ir situacija tikrai blogėja. Tačiau V. Putino reitingai tokie aukšti niekada dar nebuvo, nes pinigų karams bei smegenų plovimui visuomet užtenka. Su europiečiais kolegomis juokavome. Po tokių metų, pas mus turbūt visose Vakarų valstybėse ne tik vyriausybės, bet ir parlamentai butų atsistatydinę. O Rusijoje viskas ramu. ES sankcijos iš ties paveikė Rusiją, ne tiek kiek žemos naftos kainos, bet paveikė. Tačiau apie sankcijų panaikinimą niekur nebuvo diskutuojama.
Maskva pasipuošusi šventėms. Raudonoji aikštė toje pačioje vietoje, kur ir buvo. Kremlius už aukštų sienų ir Lenino mauzoliejus tebesaugomas. Kaip suprantu iš tėčio komentarų, kuris ten ne kartą buvo dar Sovietų sąjungos laikais, viskas Maskvoje taip pat. Tiesa, reikia pasakyti, kad Maskvoje visai kitoks gyvenimas nei Rusijos regionuose. Kolegos buvo iš tolimiausių kraštu: Chabarovsko (keli šimtai kilometrų iki Vladivostoko), Altajaus krašto ir kitų regionų. Jie iš tiesų draugiški, atviri ir nuoširdūs. Galiu pasakyti netgi drąsūs. Maistas irgi puikus, o gal tiesiog specialiai žurnalistus gerai maitino, kad ko blogo neparašytumėm. Maskvoje truputėlį šalčiau nei pas mus, bet tai tik į naudą.
Naudodamasis proga noriu palinkėti gražių ir ramių visiems artėjančių didžiausių metų švenčių.

Deividas RIDIKAS
UAB „Utenos diena“ direktorius, leidėjas
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos narys
          

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.