Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalInterviu su ministru D. Jankausku – darbščiausieji pensijų karpymą pajus mažiausiai

2009-10-12

Šiandien šalyje sunkiai rasime šeimą, kurios nebūtų palietusi nedarbo šmėkla ar socialinių išmokų mažinimas. Prakalbus apie socialinę padėtį dingsta šypsenos veiduose ir prasideda ilgos diskusijos, kaltinimai valdžiai, ministerijoms. Viena pusė teigia, kad negalima skriausti žmonių, kurie valstybės paramą užsidirbo savo ilgu darbu, o kita pusė nuolat kartoja, kad visiems, kiek įmanoma, nesusimažinus gaunamų pašalpų, pensijų, gali būti taip, kad iš viso vieną dieną nebeliks ko mokėti.
Apie tai, kokia tikroji padėtis, ir kokios prognozės bent jau iki šių metų pabaigos su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu JANKAUSKU kalbasi Nida ŠULCIENĖ iš „Kupiškėnų minčių“.

Šalyje didėja nedarbas, prastas mokesčių surinkimas vis labiau smukdo „Sodros“ biudžetą. Ar Jūs pritariate Prezidentės D. Grybauskaitės minčiai dalį „Sodros“ biudžeto skolų prisiimti valstybei?
Šiandien vienas mūsų laikmečio palydovų yra nedarbas. Dėl jo kylančios problemos reikalauja nedelsiant daryti sprendimus, kurie nors kiek palengvintų žmonių socialinę padėtį.
Sodra nėra atskira dalis. „Sodros“ veikla apima visas amžiaus grupes – nuo vaiko gimimo iki garbaus amžiaus senolių. Nebūtų rimta sakyti, kad „Sodros“ problemos yra atskirai nuo valstybės biudžeto dalykų. Jau dabar dalį „Sodros“ biudžeto dengia valstybė. Per porą paskutinių mėnesių du kartus teko dalyvauti Vyriausybės svarstymuose dėl skolinimo „Sodrai“.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė nesvarsto pensijų ar išmokų mokėjimų atidėjimo ar visiško nutraukimo klausimo. Dedame visas pastangas, kad žmonės išmokas gautų laiku, o jeigu reikia, tai yra ir skolinamasi.
 Tikriausiai vien skolintis nematote prasmės, jeigu planuojate dar dviem procentais padidinti „Sodros“ įmokų tarifą. Ar tai nėra tik laikinas situacijos gelbėjimas, kuris vėliau vėl reikalautų įmokų tarifo didinimo?
Tai yra tik viena iš laikinųjų priemonių, kurią siūlo Vyriausybės. Apie tai kalbama ir Nacionalinio susitarimo rengiamame projekte. Siūloma dviem procentais didinti socialinio draudimo įmokų tarifą, padalinant jį lygiomis dalimis darbuotojui ir darbdaviui. Finansų ministerijos skaičiavimais, tai esamu laikotarpiu papildytų „Sodros“ įplaukas 400-450 milijonais litų. Labai norėčiau, kad sprendimai būtų priimami remiantis argumentų kalba, o ne emocijomis. Kito kelio nėra, nes kalbant apie „Sodros“ situaciją yra trys problemos sprendimo būdai: mažinti išlaidas, padidinti įmokas ir skolintis. Žinoma, labiausiai nerimą kelia skolinimasis, todėl jis turi būti daromas protingai, kad paskui tos skolininko naštos nereikėtų tempti mūsų ateinančioms kartoms.
 Visgi daugiausiai kalbama apie įvairių įmokų ir pensijų mažinimą. Ar nebijote būti pensininkų paduoti į teismą dėl teisėtų lūkesčių netesėjimo? Gal geriau visai atsisakyti našlių ir kitų pensijų rūšių, paliekant nepakitusią ir vienintelę – senatvės pensiją?
Specialistų buvo atliekami įvairūs skaičiavimai, kurie ir nulėmė būtent tokius pasiūlymus, apie kuriuos visuomenė dabar kalba. Didžiausias šiuo metu rūpestis ir svarbiausias tikslas yra laiku išmokėti pensijas ir kitas socialines išmokas, o ne mintys ar būsime pensininkų paduoti į teismą dėl netesėtų lūkesčių. 
Visos šiuo metu Vyriausybės siūlomos priemonės laikinos, tik esant ekonominiam sunkmečiui. Specialistai daug skaičiavo. Pasirinktas švelniausias variantas, kad nenukentėtų vien tik pensininkai ar vien tik mamos, ar neįgalieji. Sunkmetis sunkus visiems – ir dirbantiesiems, ir nedirbantiesiems. Jis palietė mus visus, todėl ir ta našta privalo būti padalinta teisingai. Taip gyvenimas sudėstė, kad vieni gauna kelias – dar valstybines, našlių, mokslininkų ar kt.- pensijas, o kiti tik senatvės pensijas. Kad prie sunkmečio prisidėtų visi, mažinamos jos visos, proporcingai. Tai jau yra ne tik ekonominiai-finansiniai, bet ir teisiniai dalykai. Gal kai kuriuos ir piktina gaunamos įvairios papildomos pensijos, tačiau jos yra labai įvairių dydžių. Pavyzdžiui, kad ir našlių pensija, tą 70 Lt svarbu prie kokios pensijos pridėsim. Vieni gauna solidžias, per 1 000 Lt siekiančias, o kiti tik 700 Lt pensijas. Ko gero, visai panaikinus našlių pensiją, gaunantys daugiau ne taip skaudžiai pajustų, o gaunančiam mažiau, tai būtų nemažas finansinis smūgis. Lygybės principas turi būti visur. Todėl našlių pensijos sumažės tik 2-3 litais.
Mes svarstome ir kalbame ne tik apie laikinas priemones, bet ir apie ilgalaikę visos „Sodros“ sistemos reformą, kad ateityje nebepakliūtume į tokią sunkumų „duobę“ kaip dabar. Ilgalaikę sisteminę reformą planuojame parengti per kitų metų pirmą pusmetį. Norime, kad antrame pusmetyje ji iš Vyriausybės nukeliautų iki Seimo ir būtų priimta. Siekiame, kad visų išmokų skyrimo tvarka būtų skaidresnė.
 Ar neatrodo, kad prie tokios beviltiškos šiandieninės „Sodros“ situacijos prisidėjo ir patys socialinių išmokų gavėjai, kurie gaudami nedarbo pašalpas dar papildomai užsiiminėjo ir nelegaliu darbu?
Kaip išeitį iš tokios padėties, matau mokesčių mokėtojų ir galbūt žiniasklaidos vienybę, nenutylint tokių atvejų. Mokesčius mokame mes, dirbantys, ir jeigu norim, kad jie pasiektų tuos, kuriems to tikrai reikia, turime būti sąžiningi ir pilietiški. Žmogau, jeigu tu nemokėdamas mokesčių randi būdų kaip užsidirbti ir dar naudojiesi socialinėmis išmokomis, reiškia skriaudi savo kaimynus, vaikus ir tuos, kurie sąžiningai moka visus mokesčius. Už to paties nesąžiningo piliečio vaikų mokslus sumoka ne jis pats, o mokytojai, gydytojai – visi tie, kurie sąžiningai dirba.
 Tai gal tą nesąžiningų piliečių visą kartą pati valstybė ir užsiaugino, mokėdama daugybę įvairių pašalpų. Kam dirbti, jeigu mokykloje vaikas gauna nemokamus pietus, aprūpinamas mokymosi reikmenimis, nemokamai važiuoja į mokyklą, šeima gauna kompensaciją už būto šildymą, nemokamus maisto paketus, rūbų?
Tas išlaikytinių mentalitetas, kai vaikai auga matydami, kad nedirbant galima viską gauti, yra problema. Todėl ir kalbu apie Vyriausybės du pagrindinius darbus – greitų sprendimų, kurie gelbėtų esamą padėtį, priėmimą ir tolimesnes permainas, kurios reformuotų pašalpų skyrimo tvarką.
Dar būnant Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku teko smarkiai kritikuoti Darbo biržą, kuri dirba nelanksčiai ir laiku neprisitaiko prie esamos situacijos. Tuomet ji Lietuvoje buvo kitokia, kai buvo sprendžiama, kiek ir kaip įsileisti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Dabar situacija pasikeitė. Darbo birža nuo šių metų padėjo įsidarbinti 90 tūkstančių žmonių, paskyrė išmokas 133,8 tūkstančio bedarbių, tai 49,3 procento nuo visų registruotų bedarbių. Iš viso teritorinėse darbo biržose registruota per 200 tūkstančių bedarbių.
Norėdami nors kiek sušvelninti nedarbą, didelį dėmesį skiriame viešųjų darbų programoms. Siekiant išlaikyti darbo vietas, nuo rugpjūčio 1-osios yra galimybė organizuoti viešuosius darbus ir privačiose įmonėse. Tai padės išlaikyti jau esamas darbo vietas. Kitiems metams esame numatę stipriai išplėsti viešųjų darbų programas, o ne keisti padėtį didindami pašalpų gavėjų skaičių.
 Kokia šiandien gali būti geroji naujiena žmonėms, pavargusiems nuo įvairių diskusijų ir spėliojimų dėl socialinių išmokų mažinimo ir gavimo?
Jeigu siūlomas laikinas padėties stabilizavimo priemones Seimas priims, jos įgyvendinamos bus tik nuo Naujųjų metų. Gaunantys socialines išmokas šiais metais gali būti ramūs. Nereikia nuo ryto iki vakaro galvoti ir panikuoti, ar gaus pensiją – jos bus mokamos ir mokamos laiku. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Kita gera naujiena - sąžiningai daug metų dirbusiems žmonėms. Darbo stažas – tai kiekvieno žmogaus užtarnautas dalykas. Kuo didesnis darbo stažas, tuo išmokų mažėjimas bus menkesnis.

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.