Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalKaimo žmonėms paštas reikalingas

2009-10-15

Apie pašto naujoves nuo lapkričio 2-osios, kurias pajus kaimuose gyvenantys žmonės, rašo Nida Šulcienė iš "Kupiškėnų minčių" . Rajone iš dvylikos liks tik penki paštai: Kupiškio, Skapiškio, Subačiaus, Noriūnų ir Šimonių. Visi kiti bus uždaromi, ir vietoj jų gyventojams paslaugas teiks kilnojamieji paštai.

Nuvykę į kaimo paštus, ten dirbančiųjų pasveikinti su profesine švente – Pasauline pašto diena, buvome sutikti toli gražu ne šventiškai nusiteikusių darbuotojų. Liūdni pašto darbuotojų veidai ne tik dėl to, kad dauguma dirba jau paskutines savaites, bet ir dėl blogų darbo sąlygų, nežinios, kuri laukia būsimųjų bedarbių.
Palėvenėlės pašte kalbinta jo viršininkė Regina Svetlauskienė sakė, kad iki lapkričio antrosios dar dirbs šiame pašte, o vėliau – kilnojamajame, kuris aptarnaus kelių kaimų gyventojus. Patalpa kūrenama krosnimi, tačiau kol kas šildymo sezonas dar neprasidėjęs, todėl norėdama nors kiek per tas kelias valandas sušilti, moteris nusižengdama taisyklėms visgi truputį krosnį užkuria.
Antašavos paštas glaudžiasi buvusio dvaro pastate. Pasak jo viršininkės Silvijos Muralienės, jeigu ne krosnis ir prie jos stovinti „buržuika“, dirbti būtų neįmanoma. Čia taip pat šildymo sezono laiką padiktavo ne valdžios nurodymas, o pati gamta. „Buvo likę nuo praėjusių metų malkų, todėl ir kūrename, – sakė S. Muralienė. – Jeigu nekūrentume, tai nepasėdėtume tokioje patalpoje. Kur dėsis laiškininkai, kai nebebus patalpų, dar neaišku, nes pašto mašina Antašavoje žada stovėti apie 20 minučių“.
Ko gero, pats netikėčiausias ir akivaizdžiausiai parodantis Lietuvos pašto valdžios rūpestį darbuotojais buvo apsilankymas Juodpėnų pašte. Ten dirbanti Stasė Jurevičienė sakė, kad dėl nepakeliamo šalčio jau ir be atleidimo lapelio būtų daugiau nebedirbusi. Kita problema – saugumas. „Kai tiek daug visur nusikaltimų, labai nejauku sėdėti vienai didžiulio namo kambarėlyje“, – guodėsi moteris. Paklausta, kokios apsaugos priemonės šiame pašte, darbuotoja parodė kaip veikia apsaugos pultelis. Užpuolimo atveju tikėtis pagalbos tikriausiai neverta, nes paspaudus pultelį, jo pypsėjimas jau vos girdisi už durų...
Salamiestyje 19 metų išdirbusi Nijolė Bartaševičienė sakė, kad šio pašto taip pat nebeliks, nes čia užsuks kilnojamasis paštas, ir gyventojų lauks tik keliolika minučių. „Suprantu, kad tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra, dirbti neįmanoma, nes darbe pabuvus pusdienį nuo šalčio kaulus gelia. Elektra irgi nepasišildysi patalpos. Mėnesio limitas – 50 kilovatų. Tai pakanka tik elektros lemputėms, o ne šilumai, – kalbėjo N. Bartaševičienė – Kito darbo dirbti nemoku, nes visą laiką dirbau pašte, todėl kaip bus – nežinau“.
Visi kalbinti kaimų pašto darbuotojai tvirtino, kad jiems buvo siūlomas darbas rajono centre, tačiau jau vien važinėjimas į darbą ištuštintų beveik visą atlyginimą: „Kažkoks pasityčiojimas iš mūsų. Visiems siūlė darbą, jau iš anksto žinodami mūsų atsakymą, kad už tokį užmokestį, ir tokiomis sąlygomis dirbti būtų neįmanoma. Pinigų neliktų net duonai nusipirkti“.
Adomynės pašto viršininkė Dalia Indriūnienė sakė, kad ji taip pat nuo lapkričio lieka bedarbė. Nors dėl šios įstaigos išlikimo žmonės rinko parašus, niekas į tai neatsižvelgė. „Teikiame daug paslaugų, tik elektroninių perlaidų nepriimame, nes nekompiuterizuota darbo vieta, – sakė pašo viršininkė. – Žmonėms esame reikalingi, tačiau teigiama, kad dirbame nuostolingai, o kaip bus su tuo kilnojamuoju paštu – niekas nieko konkrečiai nežino. Kalbama, kad jis čia užsuks nuo Skapiškio pusės, ir stovės 20 minučių, per kurias ir suteiks paslaugas“. Prakalbus apie numatomą lėšų taupymą, moteris sakė, kad nelabai tas taupymas matyti. Nereikia būti dideliu ekonomistu, kad paskaičiuotum kai kurių pertvarkų „naudą“. Po etatų mažinimo liko du laiškanešiai, iš kurių vienam moka už kurą, automobilio nuomą ir ta dviejų laiškininkų dabar gaunama suma labai panaši į prieš tai dirbusių trijų – skirtumas tik tas, kad vienas žmogus papildė bedarbių gretas.
Visų aplankytų paštų viršininkės tvirtino, kad gyventojai naudojasi jų teikiamomis paslaugomis, čia ne tik susimoka mokesčius, užsiprenumeruoja laikraščius, bet kai kur gali ir išsigryninti pinigus.
Kol kas laiškininkų ši pertvarka nepalies, tačiau kur jie turės laukti atvykstančių mobiliųjų paštų, neaišku. Stovėti lauke žiemos metu – ne pats išmintingiausias sprendimas „gerinant“ darbo sąlygas. Dabar šie pašto darbuotojai bent jau nuo vėjo turėjo kur pasislėpti ar puodelį karštos arbatos išgerti, o kaip bus nuo lapkričio – nežinia.
Pasikalbėjus su kaimo žmonėmis apie paštą, teko išklausyti ne vieną priekaištą, skirtą šios valstybinės įmonės vadovų adresu. Jau garbaus amžiaus sulaukusi senolė, gyvenanti Migonių kaime sakė, kad panaikinus paštą, jų kaime nebeliks jokios susibūrimo vietos. „Dabar vienas kitą galėsim sutikti tik kaimo koplyčioje, kai ateisim pagerbti mirusiųjų, - kalbėjo ponia Julija. – Kaimas miršta ne tik dėl to, kad jame žmonės sensta, miršta ir dėl trumparegiško valdžios požiūrio“.
Kitame rajono pakraštyje, Alizavoje, kuri nors ir seniūnijos centras, tačiau taip pat turės tik kilnojamą paštą, žmonės atvirai diskutavo, ar VĮ „Lietuvos paštas“ nelaukia buvusio „Lietuvos kuras“ likimas, kuris buvo parduotas už simbolinį vieną litą. „Kaip gali būti, kad paštas turėdamas palankiausias sąlygas verslui plėtoti, niekaip negali išgyventi, praranda klientus, ir pralaimi smulkioms paslaugas teikiančioms privačioms įmonėms - kalbėjo alizaviečiai. – Žmonės dirba už pusę ar mažiau etato, nereikalauja ypatingų darbo sąlygų, tačiau vis tiek jiems primenama, kad yra našta įmonei“. Pasak gyventojų, turėdama tokią plačią rinką, privati įmonė net minties neprileistų apie nuostolius.
„Greitai nebebus kam ir spaudos nešioti, prenumeratos priimti – juk kaimo paštininkas ne tik savo darbą atlieka, bet dažniausiai vienintelis svečias atokioje vienkiemio sodyboje, - dėstė savo mintis atokiame Varaniškių kaimo vienkiemyje gyvenantis senolis. – Labai gaila, kad kai kurie valdžios sprendimai daromi vien skaičių kalba, pamirštant paprastą žmogiškumą“.
Juodpėnuose gyvenanti ponia Anastazija buvo gana kategoriška: „Kol kas kaimuose gyvena didžioji Lietuvos žmonių dalis, kurios amžiaus vidurkis siekia per 60 metų – atimkit iš jų galimybę gauti vietinę spaudą, susimokėti mokesčius, ir bus labai lengva manipuliuoti žmonių likimais. Jau ir taip kaime žmonės jaučiasi atstumti valdžios, nesaugūs, nebeliko susibūrimo vietų išskyrus alaus barus“.
Lietuvos pašto Komunikacijos skyriaus viršininkė Jurgita Surplienė sakė, kad paštai uždaromi dėl jų nuostolingo darbo. Optimizuojant tinklą vyko ir dar tebevyksta kai kurie skaičiavimai, iš kurių aiškėja, kad per metus patiriami didžiuliai nuostoliai, siekiantys ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Kol kas konkretesnės informacijos apie permainas nuo lapkričio 2-osios negalinti pateikti, nes vyksta kažkokie derinimo darbai, todėl į klausimus, kaip veiks kilnojamieji paštai, ar buvo atlikti kokie nors tyrimai prieš įvedant šią naujovę, ir kodėl tokios permainos pradedamos ateinant žiemai, J. Surplienė sakė, kad bus atsakyta po savaitės.
„Mes nieko neslepiame, tačiau rengiame bendrą pranešimą visiems gyventojams, kur bus viskas paaiškinta“, – teigė J. Surplienė.
Pasiteiravus, ar ne per vėlu tik dabar daryti skaičiavimus, kai žmonės jau turi atleidimo lapelius ir drastiškai mažinami paštai, išgirdome dar kartą tą patį atsakymą, kad reikia kantriai palaukti, ir atsakymas bus pateiktas...
„Kol buvom jauni ir sveiki, buvom reikalingi, o dabar daugumos darbuotojų atsikratoma po pertvarkos vėliava, nors kitose valstybėse paštų veikla yra dotuojama. Kažin, ar tas kilnojamas paštas po kelerių metų taip pat netaps nuostolingas. Gal tada laiškus nešios pašto karveliai?“, – atsisveikindama kalbėjo daugiau kaip trisdešimt metų pašte dirbusi kaimo paštininkė.

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.