Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalDALYVAUJAME: Tarptautinė konferencija „Kultūrinė žiniasklaida šiandien: marginalizacija ar proveržis?“

2009-11-16

Penktadienį  Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje įvyko tarptautinė  konferencija „Kultūrinė žiniasklaida šiandien: marginalizacija ar proveržis?“ Ši konferencija- tai pirmasis ciklo „Iššūkiai spaudai ir žiniasklaidai XXI amžiuje“ renginys bei nacionalinės programos „Vilnius- Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Joje Lietuvos ir Vokietijos žurnalistai, leidėjai, intelektualai, meno institucijų, aukštųjų mokyklų atstovai diskutavo apie kultūrinės žiniasklaidos savijautą globalizacijos amžiuje, vaizdo ir skaitmeninių medijų įtaką kultūros sklaidai, menų kritikos padėtį, kultūrinės žiniasklaidos rėmimą ir kitas aktualias problemas. Konferencijoje dalyvavo ir keletas mūsų asociacijos narių.

Konferencijoje pranešimus skaitė kultūrinio portalo Perlentaucher.de  redaktorė Anja Seeliger,  vieno labiausiai gerbiamų vokiškų kultūros žurnalų  „Sinn und Form“  redaktoriaus pavaduotojas Matthias Weicheltas, nepriklausoma žurnalistė iš Vienos Judith Lewonig,  internetinio dienraščio Bernardinai.lt  vyriausias redaktorius Andrius Navickas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė, rašytojas, kritikas, literatūros mokslininkas Rimantas Kmita, Vytauto Didžiojo Universiteto dėstytojas Mykolas Drunga  bei Žurnalistikos instituto lektorius Deimantas Jastramskis.
Konferencijoje kalbėta, kad Lietuvoje trūksta kultūros žurnalistų, profesionalių meno kritikų ir apžvalgininkų, o viena iš to priežasčių esanti nuo sovietmečio išlikusi akademinė specializacija, ugdanti tik siaurų sričių specialistus, bet ne plačiai mąstančius kultūrininkus. Konstantuota, kad kultūrinės spaudos sklaida Lietuvoje atrodo liūdniausiai - laikraščių ir žurnalų tiražai maži, į daugelį ne Vilniaus bibliotekų šie leidiniai nepatenka, o kaimuose net jų pavadinimai nežinomi. Pažymėta, kad per 20 nepriklausomybės metų lietuviška kultūrinė spauda neįgijo nė mažos dalies tos įtakos, kurią turi komercinė spauda ir kita žiniasklaida.
Keletas minčių iš konferencijos: „Kultūrinė žiniasklaida Lietuvoje atrodo blogiau nei pati kultūra. Duok Dieve, kad kada nors kultūrinė žiniasklaida pasiektų tokį lygį kaip kultūra. Keista, kad dažnai knygų autoriai prašo pinigų knygos leidybai, nes “jų knygos niekas neperka”. Kodėl manoma, kad tai, ko neperkama, yra kultūra, o tai, ką perka, nėra kultūra?” (www.bernardinai.lt vyr. redaktorius A.Navickas).
„Gal iš tiesų reikia kuo skubiau naikinti Kultūros ministeriją ir pagaliau ją sujungti su Švietimo ir mokslo ministerija? Toks (ministerijų) atskyrimas buvo nepavykęs eksperimentas, nes kultūra liko be protų, o švietimas be kultūros“ (žurnalo „Naujasis židinys – Aidai“ redaktorius N.Šepetys ).

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.