Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalDALYVAUJAME: Tarptautinė konferencija „Kultūrinė žiniasklaida šiandien: marginalizacija ar proveržis?“

2009-11-16

Penktadienį  Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje įvyko tarptautinė  konferencija „Kultūrinė žiniasklaida šiandien: marginalizacija ar proveržis?“ Ši konferencija- tai pirmasis ciklo „Iššūkiai spaudai ir žiniasklaidai XXI amžiuje“ renginys bei nacionalinės programos „Vilnius- Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Joje Lietuvos ir Vokietijos žurnalistai, leidėjai, intelektualai, meno institucijų, aukštųjų mokyklų atstovai diskutavo apie kultūrinės žiniasklaidos savijautą globalizacijos amžiuje, vaizdo ir skaitmeninių medijų įtaką kultūros sklaidai, menų kritikos padėtį, kultūrinės žiniasklaidos rėmimą ir kitas aktualias problemas. Konferencijoje dalyvavo ir keletas mūsų asociacijos narių.

Konferencijoje pranešimus skaitė kultūrinio portalo Perlentaucher.de  redaktorė Anja Seeliger,  vieno labiausiai gerbiamų vokiškų kultūros žurnalų  „Sinn und Form“  redaktoriaus pavaduotojas Matthias Weicheltas, nepriklausoma žurnalistė iš Vienos Judith Lewonig,  internetinio dienraščio Bernardinai.lt  vyriausias redaktorius Andrius Navickas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė, rašytojas, kritikas, literatūros mokslininkas Rimantas Kmita, Vytauto Didžiojo Universiteto dėstytojas Mykolas Drunga  bei Žurnalistikos instituto lektorius Deimantas Jastramskis.
Konferencijoje kalbėta, kad Lietuvoje trūksta kultūros žurnalistų, profesionalių meno kritikų ir apžvalgininkų, o viena iš to priežasčių esanti nuo sovietmečio išlikusi akademinė specializacija, ugdanti tik siaurų sričių specialistus, bet ne plačiai mąstančius kultūrininkus. Konstantuota, kad kultūrinės spaudos sklaida Lietuvoje atrodo liūdniausiai - laikraščių ir žurnalų tiražai maži, į daugelį ne Vilniaus bibliotekų šie leidiniai nepatenka, o kaimuose net jų pavadinimai nežinomi. Pažymėta, kad per 20 nepriklausomybės metų lietuviška kultūrinė spauda neįgijo nė mažos dalies tos įtakos, kurią turi komercinė spauda ir kita žiniasklaida.
Keletas minčių iš konferencijos: „Kultūrinė žiniasklaida Lietuvoje atrodo blogiau nei pati kultūra. Duok Dieve, kad kada nors kultūrinė žiniasklaida pasiektų tokį lygį kaip kultūra. Keista, kad dažnai knygų autoriai prašo pinigų knygos leidybai, nes “jų knygos niekas neperka”. Kodėl manoma, kad tai, ko neperkama, yra kultūra, o tai, ką perka, nėra kultūra?” (www.bernardinai.lt vyr. redaktorius A.Navickas).
„Gal iš tiesų reikia kuo skubiau naikinti Kultūros ministeriją ir pagaliau ją sujungti su Švietimo ir mokslo ministerija? Toks (ministerijų) atskyrimas buvo nepavykęs eksperimentas, nes kultūra liko be protų, o švietimas be kultūros“ (žurnalo „Naujasis židinys – Aidai“ redaktorius N.Šepetys ).

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.