Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalInterviu su E.Masiuliu - susisiekimo ministras įžvelgia sunkmečio teigiamybes

2009-11-23

Sunkmetis turi ne tik neigiamų pasekmių. Krizinė situacija mobilizuoja nors ir ne populiariems, bet dažniausiai racionaliems sprendimams. Verčia ieškoti išeičių ir verstis ne blogiau nors ir su mažesniais pinigais. Tokios pozicijos laikosi susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kalbėdamas apie Lietuvos pašto pozicijų susigrąžinimą, kelių fondo skatinimą privačiomis iniciatyvomis, šalies biudžeto deficito tramdymą. O su juo kalbasi laikraščio "Banga" redaktorė Vilija Butkuvienė.

-Numatomas pašto rinkos liberalizavimas kelia ne tik pašto darbuotojų, bet ir žmonių susirūpinimą. Ar AB „Lietuvos paštas“ privatizavimas nesukels neigiamų pasekmių teikiant paslaugas klientams, ar tai būtų valstybei naudingas sandėris?
- Nesakau, kad privatizavimo nebus, tačiau tam dabar tikrai nepalankus metas, nes nekilnojamojo turto kainos mažos, dar neįvykusi ir paslaugų demonopolizacija. Nesudarysime tokių sąlygų, kad paštą kas nors pigiai nupirktų. Apie dalies privataus kapitalo atėjimą galbūt galėsime planuoti 2012-2013 metais, kai paštas bus pastatytas ant kojų. Norėčiau nuraminti tiek pašto darbuotojus, tiek klientus. Mūsų pagrindinis tikslas yra padaryti įmonę sėkmingai veikiančią, pakelti nepelnytai nuvertintos paštininko profesijos prestižą. Sunkmetis neaplenkė ir „Lietuvos pašto“, šiemet ypač sumažėjo paslaugų apyvarta, tačiau man nesuvokiama, kaip paštas, kai šalies ekonomika pernai dar tebegyveno „aukso amžių“, sugebėjo turėti 28 milijonus litų nuostolių! Naujiesiems pašto vadovams iškėlėme uždavinį, kad paštas jau 2011 metais dirbtų pelningai. Kaip tai padaryti, planą turime.
- Paaiškinkite savo viziją, kaip Lietuvos paštas galėtų keistis ir tapti pelningas.
- Pirmiausia reikia atsikovoti pelningiausių paslaugų rinką iš konkurentų. Nežinau, ar paslaugų „grietinėlė“ pastaruoju metu privatininkams buvo perleista sąmoningai ar nesąmoningai, bet taip nebeturi būti. Rinką būtina atsikovoti teikiant nebrangias, bet kokybiškas paslaugas. Tai pasakytina ir apie prenumeratos pristatymą. Privačios platinimo tarnybos, beje, įsteigtos ir nacionalinių dienraščių, mielai platina laikraščius miestuose, tačiau kaimo teritorijose, kur platinimo kaštai žymiai didesni, dirbti nenori. Čia tegu paštas dirba! Taip tikrai neturėtų būti.
Antra, paštas turi didelę nišą teikiant elektronines, finansines paslaugas, t. y. klientai galės susimokėti ne tik mokesčius ar išsiųsti atvirlaiškį kaip yra dabar. Stengsimės racionaliai sutvarkyti nekilnojamojo turto infrastruktūrą. Dar keli aspektai taip pat yra svarbūs: ar efektyviai naudojamas pašto turtas, ar kokybiškai veikia administracinė struktūra? Jau dabar stambiname pašto filialus ir stacionarių paštų neišvengiamai mažės, bet tikrai atsižvelgsime į konkrečią situaciją. Suprantu, kad ypač kaimo vietovėse paštas kartais yra išlikęs vienintelis kultūros židinys. Bet jei valstybė nori išlaikyti tam tikras socialines funkcijas, tai privalu paštą dotuoti iš valstybės biudžeto. Tokia patirtis yra daugelyje pasaulio šalių.
- Kelių būklė, ypač vietinių, kurie priklauso savivaldybėms, turi ypatingą svarbą provincijos žmonėms. Bet nuolat girdime, kad jiems remontuoti stinga lėšų.
- Jautrus klausimas. Kelių finansavimas yra vykdomas iš dviejų šaltinių. Vienas, mokesčių mokėtojų pinigai, iš kurių yra sudaromas Kelių fondas, o antras šaltinis yra Europos Sąjungos fondų lėšos. Šiemet Kelių fondui lėšos nuo milijardo šešių šimtų milijonų litų buvo sumažintos iki 775 milijonų litų, o iš ES gavome 400 milijonų litų daugiau nei pernai. Iš ES fondų galime finansuoti tik žvyrkelių programas ir magistralinių kelių rekonstrukcijas, kurie yra pakankamai geri, palyginti su kaimyninėmis šalimis. Kitur ES lėšų, sakykime, Gargždų ar Kretingos miestų gatvėms, panaudoti negalime. Savivaldybėms priklausančių gatvių būklė tikrai yra bloga, o Kelių fondas, kaip minėjau, šiemet sumažintas beveik perpus. Tad susiklostė idiotiška situacija, kad gerus kelius dar labiau blizginame, o kur yra didžiulis poreikis, europinių lėšų panaudoti negalime. Tiesa, šiais metais krito statybos, remonto paslaugų kainos, tad nors Kelių fondo lėšos mažesnės, tačiau darbų galima atlikti daugiau, nes jie pigesni. Tai yra teigiama ekonominio nuosmukio pusė. Be to, žymiai griežčiau kontroliuojame lėšų panaudojimą kelių priežiūrai, remontui. Jei rangovas aplaidžiai atliko darbus, tegu broką taiso iš savo lėšų.
- Ateinančių metų biudžetas taip pat nieko gero nežada Kelių fondui?
- Norėčiau akcentuoti, kad kartais pasigirsta priekaištų esą keliams per daug skiriama investicijų. Bet taip juk skatinama Lietuvos ekonomika. Darbus atlieka šalies firmos, vadinasi, ir pinigai lieka Lietuvoje. Kalbant apie ateinančius metus optimizmo daugiau, nes Kelių fondo lėšos augtų 100 milijonų litų ir būtų 855 milijonai. Iš tų pinigų pagal įstatymą 20 procentų proporcingai turime paskirstyti savivaldybėms. Tačiau lėšų pakankamai vis tiek nebus, tad kai ką turime daryti ir papildomai. Mes siūlome viešos privačios partnerystės modelį, kuris kartais neteisingai suprantamas. Atseit atsiras privatūs keliai. Nieko panašaus. Šiuo metu skelbiami konkursai ir yra privačių kompanijų, kurios pajėgios už savo lėšas sutvarkyti kelius, gatves. Po to savivaldybės 10-15 metų joms išsimokėtų dalimis. Tokia praktika taikoma daugelyje šalių. Keista, Lietuvoje iki šiol - ne. Dabar įstatyminė bazė jau sutvarkyta ir nuo ateinančių metų bus galima diegti viešos privačios partnerystės modelį. Vienas iš pavyzdžių - per 2 metus planuojama nutiesti Palangos aplinkkelį. Jo darbams finansuoti skelbsime konkursą privačioms kompanijoms. Raginame savivaldybių merus imtis iniciatyvos ir ieškoti partnerių, mes metodologiškai padėsime.
- Esate aktyvus ministras, nevengiantis reikšti savo, kaip liberalų sąjūdžio lyderio, nuomonės. Vienas iš pastarųjų siūlymų tramdant deficitinį šalies biudžetą - mažinti valstybines pensijas.
- Geriau žmonėms nemeluot į akis, kad jiems vėliau netektų nusivilti. Noriu paaiškinti, kad mes kalbame apie valstybines pensijas, o ne apie senatvės, kurią vertiname kaip žmogaus nuosavybę, uždirbtą per visą gyvenimą. Valstybinės pensijos yra antrosios, kartais net trečiosios. Joms kasmet yra išleidžiama apie 200 milijonų litų. Suprantu, kad pasiūlymas 50 proc. mažinti valstybines pensijas irgi yra nepopuliarus, tačiau tai yra mažesnė blogybė. Šiandien socialinio draudimo išmokos visiškai nebesutampa su pajamomis, tad neturime kito pasirinkimo. Išlaidas teks suvaržyti, o kurią sritį - motinystės ar bedarbio pašalpas bepaliesi visiems skauda. Jeigu neribosime, labai rizikuosime - pensijų mokėjimas tikrai gali strigti kaip gūdžiais 1999 m.
- Ar Susisiekimo ministerija savo biudžetą suvaržė?
- Be abejonės. Ministerijos aparatui išlaikyti šiemet buvo skirta 8,4 milijonų litų, kitąmet planuojame mažinti iki 7,1 mln. Kai atėjau dirbti, ministerijoje buvo 208 darbuotojai, po reorganizacijos - 180. Be to, sėkmingai vyksta pavaldžių ministerijai institucijų reorganizacija, jų sąnaudų mažinimas. Pavyzdžiui, Vilniaus tarptautinio oro uosto išlaidos veiklai palaikyti nuo 180 mln. litų sumažėjo iki 85 mln.
-Lietuvoje 2012 metų rudenį analoginę televiziją pakeis skaitmeninė. Tyrimų duomenimis, tik 19 procentų šalies gyventojų turi pakankamai informacijos apie šį Vyriausybės sprendimą.
- Moderniuose televizoriuose jau yra įdėtos specialios plokštės, ir žmonėms permainos nesukels rūpesčių. Tačiau senesniuose reikės papildomos įrangos. Daliai žmonių bus kompensuojama, bet norėčiau įspėti, kad pirkėjai nesigundytų prekybos centruose siūlomomis didžiulėmis nuolaidomis seno modelio televizoriams. Susisiekimo ministerija yra numačiusi didelę informavimo programą apie skaitmeninės televizijos diegimą Lietuvoje. Šią informaciją gaus ir vietinių laikraščių skaitytojai.

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.