Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalDALYVAUJAME: apskrito stalo diskusija "Visuomenė ir žiniasklaida"

2009-12-11

Trečiadienį Seime, Konstitucijos salėje, vyko apskritojo stalo diskusija „Visuomenė ir žiniasklaida".
Antikorupcijos dienos proga diskusijoje buvo nagrinėjamos šios aktualios problemos: visuomenės informavimo įstatymo vykdymo krizė, žurnalisto etikos ribos, verslo grupių įtaka žiniasklaidai, pasitikėjimo žiniasklaida deficito grėsmė. Joje dalyvavo mūsų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotoja Vilija Butkuvienė ir direktorė Rasa Navickienė.

Nuo 2004 m. kasmet gruodžio 9 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė Antikorupcijos diena, skirta atkreipti dėmesį į plintančią korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. Šią dieną daugelyje pasaulio šalių rengiamos diskusijos, rodomi dokumentiniai filmai, rengiamos laidos šia tema. Lietuvos žiniasklaida yra veiksmingai prisidėjusi prie korupcinių bylų paviešinimo, politikų ir valdininkų piktnaudžiavimo savo padėtimi atskleidimo. Ekonominės krizės sąlygomis ir pati žiniasklaida tampa labiau pažeidžiama nuo įvairių verslo grupių tiesioginės įtakos, visuomenės informavimo nuostatos nevykdomos, ryškėja korupcijos pavojai. Visa tai susiję su padidėjusiu bendru Lietuvos informacinės erdvės pažeidžiamumu.
Apskrito stalo diskusijos „Visuomenė ir žiniasklaida" organizatoriai – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas. Diskusijoje dalyvavo žurnalistai ir mokslininkai: Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto dekanas doc. Gintaras Aleknonis, žurnalistas Liudvikas Jakimavičius, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkė Edita Žiobienė, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, advokatė dr. Liudvika Meškauskaitė ir kt.

Pradėdamas diskusiją, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius kalbėjo apie žurnalistų vaidmenį, dirbant kasdienį darbą, žiniasklaidos ir žurnalistikos santykį, išreiškė nerimą dėl pastebimų tendencijų – svarbi informacija žiniasklaidoje vis dažniau tampa pramoga. "Korupcija  tampa  pramoga, kurioje dalyvauja ir žurnalistai, ir kultūros žmonės, ir politikai" - daro išvadas Radzevičius, pažiūrėjęs pramoginę laidą „Kakadu“, kurioje nagrinėjamos korupcinės temos. Kaip blogą ES žiniaskalaidos pavyzdį pirmininkas pateikė Italiją, kur apie korupciją žurnalistai darbus spausdina knygose, nes televizijoje yra šokiai, dainos ir žaidimai, o pati televizija priklauso nuo vieno asmens.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkė Edita Žiobienė kalbėjo ar etiška žiniasklaida Lietuvoje jau yra utopija, apie piniginių ir moralinių bausmių supratimą, apie žurnalisto kompetencijas ir leidėjo statusą. Dažnai laikraščio leidimas tampa dar vienu verslu šalia jau turimų ir tarnauja leidėjo verslų palaikymui, pamirštant apie etiką ir interesų konfliktą. Žiobienė  samprotavo, kad jei žiniaskaidos priemonės įvardintų savo interesus, kokias politines pažiūras atstovauja, skaitytojui būtų paprasčiau – tada jis iš karto galėtų atsirinkti – skaityti tokį leidinį ar atmesti.
Kaip pastebėjo A. Anušauskas, ekonominės krizės sąlygomis žiniasklaida tampa labiau pažeidžiama nuo įvairių verslo grupių tiesioginės įtakos. NSGK pirmininkas pasidžiaugė, kad šią vasarą jo siūlyta Visuomenės informavimo įstatymo pataisa – apriboti žiniasklaidos priemonės savininkystę ne tik bankams, bet ir jų dalininkams, neliko nepastebėta. „Prezidentūra pastarosiomis dienomis pateikė panašų siūlymą. Tai sveikintina iniciatyva“, – kalbėjo A. Anušauskas. 
Seimo narė A. Bilotaitė pranešė, jog tuo pačiu metu, kai Seime vyksta apskrito stalo diskusija „Visuomenė ir žiniasklaida“, Maskvoje vyksta NVS ir Baltijos valstybių rusiškų žiniasklaidos priemonių Europos ir Azijos Media forumas. „Forumo dalyviai, gali būti, dar geriau žinos, kaip atstovauti Rusijos informaciniam laukui ir kokias pozicijas užimti svarbiais klausimais Baltijos šalių žiniasklaidoje“, – pabrėžė A. Bilotaitė, primindama, jog žiniasklaida yra pats stipriausias ginklas, galintis padėti įveikti korupciją ir kaimyninių šalių neigiamas įtakas, o galinti ir priešingai – paskatinti jų plėtimąsi.
Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas akcentavo, kad žmonės deda daug vilčių į žiniasklaidos galias, o ši turėtų atlikti „sarginio šuns“ funkciją visuomenėje. 2009 metais Transparency International Lietuvos skyriaus pirmą kartą atliko žvalgomąjį žiniasklaidos skaidrumo ir atskaitingumo tyrimą pagal 2007 metų tarptautinio tyrimo metodologiją. Ištirtos visuomenės informavimo priemonės trijose šalyse – Lietuvoje , Latvijoje ir Švedijoje.
Įdomu paanalizuoti Lietuvos situaciją. Pagrindiniai lietuviškų leidinių atrankos kriterijai buvo apibrėžti taip: universalios tematikos dienraštis, pagrindinis šalies verslo dienraštis, pramoninės finansinės grupės didžiausią funkcionavimo patirtį turintis dienraštis ir naujai įkurtas dienraštis. Taigi, tyrimui buvo atrinkti „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“(„Achemos grupės“ laikraštis) ir „Vilniaus diena“. Šių laikraščių skaidrumas tirtas pagal penkis kriterijus: ištaisymai, savininkystė, personalo politika, informacijos rengimo politika ir grįžtamasis ryšys. Ištaisymas suprantama kaip ištaisymas rėmeliuose, parašant, kas buvo klaidinga arba paskelbtos informacijos paneigimas pagal įstatymą. Savininkystė skiriama  į keletą aspektų - ar informacija apie savininkus yra atvirai skelbiama leidinio interneto svetainėje ir kokį kitą verslą be leidinio dar valdo savininkas. Personalo politika skirta redakcijos žurnalistams ir suprantama kaip rašytinių elgesio normų redakcijos darbuotojams egzistavimas. Informacijos rengimo politika skirta skaitytojams. Kaip pavyzdys galėtų būti interviu ėmimo taisyklės, šaltinių naudojimo taisyklės, įvairios etninės nuostatos. Grįžtamasis ryšys skatina skaitytoją dalyvauti leidinio turinio kūrime per redakcijos sukurtus klausimynus, „atvirų durų politiką“ visuomenės su redakcija darbuotojais, skaitytojui prieinamais žurnalistų elektroninio pašto adresais ir telefono  numeriais.
Šio penkių lietuviškų dienraščių tyrimo išvados  gana niūrokos – Lietuvoje tik pradedamos diegti daugelyje vakarų šalių praktikuojamos žiniasklaidos skaidrumo ir atskaitingumo priemonės. Dviejose srityse – ištaisymai ir savininkystė – „Vilniaus diena“ dirbo truputį skaidriau už konkurentus, pateikdama vieną paneigimą ir skelbdama daugiau informacijos apie savininkystę skaitytojams nei kiti. Vienoje srityje – kritiški laiškai redaltoriui laikraščio turinio atžvilgiu – ženkliau išsiskyrė „Verslo žinios“. Nė vienas dienraštis neskelbė detalios informacijos apie savininkus ir jų turtinius interesus. Jokia redakcija neturėjo nei savų rašytinių elgesio normų, nei darbo taisyklių. Redaktoriai nė karto neinformavo skaitytojų apie savo informacijos rengimo politiką, nebuvo rengiami klausimynai skaitytojams apie laikraščio turinio tikslumą bei šališkumą.
Tuo metu, kai daugelyje šalių laikraščiai imasi skaidrumo priemonių, kad pelnytų skaitytojų pasitikėjimą, Lietuvos dienraščiai tebegyvena mintimi, jog skaitytojai turėtų jais paprasčiausiai tikėti. Ironiška, kad reikalaudami skaidrumo iš valstybės institucijų, verslo struktūrų, Lietuvos laikraščiai apie save ir savo veiklą teikia minimalią informaciją arba jos visai neteikia. Su visu išsamiu tyrimu galima susipažinti www.transparency.lt
Mykolo Romerio universiteto docentas Gintaras Aleknonis diskutavo tema „Visuomenė ir žiniasklaida užburtame rate: nuo sistemos vergo iki „ketvirtosios valdžios“, pabrėždamas, kad kiekviena valdžia naudojasi žiniasklaida. Remdamasis prieš šimtą metų V.Lenino suformuota citata, kad „laikraštis – net tik kolektyvinis propogandistas ir agitatorius, bet ir kolektyvinis organizatorius“ docentas pateikė gerų pavyzdžių, kaip tuometinė sąjūdžio spauda suvienijo visuomenę. Docentas kalbėjo, kad prieštaravimas tarp žiniasklaidos kuriamo pasaulio ir tikrovės jau peržengė visas komunikacinių žaidimų ribas. Naujos partijos kuriasi kaip verslo projektai. Toks verslo partijų kūrimasis politinę sistemą tik smukdo, o žiniasklaidai kenkia taip pat ne mažiau. Kyla politikos ir ją aptarnaujančios žiniasklaidos kaina, bet ne vertė.
Aleknonis pastebėjo ir migraciją iš žurnalisto į viešųjų ryšių pareigybes. Viešųjų ryšių darbuotojai vertina ne tiek žurnalistų įgūdžius, kiek žurnalistinių kontaktų poreikį viešųjų ryšių sektoriui. Visgi  žinisklaida šiandien gali pasakyti visuomenei tik apie ką galvoti, o galvoti – skaitytojas sprendžia pats. Apibendrindamas diskusijose išsakytas mintis, NSGK pirmininkas A.Anušauskas šmaikščiai pastebėjo, jog vienintelė institucija, kuriai žiniasklaidos dėmesio pakanka ir kuriai nereikia pirkti spaudos plotų informuojant apie savo darbą, yra Seimas – apie Seimo darbą žinios pranešamos kasdien.

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.