Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalDėl leidinių tiražo deklaravimo

2008-03-14
Visuotinis leidinių tiražo auditavimas, kurį turėtų atlikti atestuotas auditorius, mūsų nuomone, yra neracionalus sprendimas. Tai papildomos, bet ar prasmingos išlaidos redakcijoms? Neteisinga, kad leidiniai, kurie sąžiningai rašo/deklaruoja  realiai spausdinamą ir apmokamą tiražą leidinyje, turės mokėti pinigus už tai, kad padėtų sukontroliuoti tuos, kurie nerodo tiražo arba nurodydami meluoja.
Pasiūlymai

1.Inicijuoti įstatymą (jeigu neveikia ar yra neveiksmingi galiojantys įstatymai, tame tarpe ir Visuomenės informavimo), kuriuo visi leidiniai būtų besąlygiškai įpareigoti deklaruoti savo leidinyje kiekvieno numerio tiražą, o gal ir prenumeratą. Įpareigoti leidėjus, redakcijas teikti mėnesines, ketvirtines, metines leidinių tiražo ataskaitas, kurios tiktų jas apdorojančiai institucijai/skyriui prie Kultūros ministerijos ar esančiai kitur (svarbu, kad ši institucija turėtų įstatymu deleguotas galias, supratimą ir norą reikalauti leidinių tiražų ataskaitų, reaguoti į gautą informaciją apie neteisingai deklaruojamą/nurodomą tiražą vieno ar kito leidinio).

Esant įtarimui ar informacijai, kad leidinys nedeklaruoja arba netinkamai deklaruoja leidinio numerio tiražą, vykdyti patikrinimą. Tokiu atveju galėtų pasitarnauti ir audito kompanija, tačiau būtent tiksliniam darbui. Jeigu būtų rasti neatitikimai redakcijos pateiktoje ataskaitoje ir nustatytam faktui, redakcija privalėtų mokėti baudą.

2.Įstatymu numatyti baudas už tiražo nedeklaravimą, griežtesnes baudas už melagingą deklaravimą. Baudos galėtų būti tokio dydžio, kad atsipirktų išsamus leidinio tiražo auditas ir atsvertų motyvaciją/norą nedeklaruoti.

Manome, kad išleisti dideli pinigai už besąlygišką audito paslaugą yra tik viena medalio pusė; kita – reikės skirti iš redakcijos darbuotoją, kuris dirbs su audito kompanija, teiks informaciją, kas apmokės darbuotojo darbo valandas? Trečia – auditoriaus transporto kaštai (pvz., audito kompanija iš Vilniaus, o redakcija Skuode). Ir kam tikrinti tuos leidinius, kurie teisingai ir tinkamai tai vykdė, vykdo ir vykdys leidinio tiražo deklaravimą?

Jeigu šiandien galima nesilaikyti įstatymų nuorodų ir nedeklaruoti realaus tiražo, kas privers leidėjus/redakcijas įsileisti audito kompaniją patikrinimui? Nenoriu ir neįsileidžiu. Ir ką? Žinoma, audito kompanija „braižysis“ aplinkui, nes patys už tai mokėsime pinigus. Kuo ilgiau „braižysis“ tuo daugiau mokėsime ...

Pavyzdys. Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčius moka ir įvairias ataskaitas, deklaracijas pateikia kiekvienas suinteresuotas fizinis ar juridinis asmuo. Nevykdymo atveju VMI  iškarto siunčia įspėjimą, mokesčių nemokėjimo atveju skaičiuoja delspinigius, taiko įvairias sankcijas tiems, kurie nevykdo įstatymų nustatytos tvarkos. Bet VMI neperkelia neatsakingų asmenų kontrolės tiems, kurie tai deramai vykdo!!!

Arba kitas pavyzdys. Dabar privalome Kultūros ministerijai deklaruoti žiniasklaidos bendrovių akcininkus. Jei tai nedaroma, taikomos tam tikros sankcijos. Tai kodėl negalėtume deklaruoti tiražų?

Išvada

Visų pirma reikia aiškiai įvardyti problemą (kokie leidiniai deklaruoja tiražą, o kokie ne ir su tuo susijusią naudą ir nenaudą), o po to tikslą ir priemones, kaip tai pasiekti. Dabar panašu, kad planuojama auditavimo tvarka dar labiau padidins mažų leidinių išleidimo kaštus, o realų leidinių tiražą vargu ar žinosime, tik tuo pagerinsim rinkos sąlygas nedeklaruojantiems leidinių tiražo. Jeigu nebus aiškaus įstatymo ir paprasto įstatymo vykdymo kontrolės veikimo mechanizmo. 

Natūraliai kyla klausimas, ko siekiama, kodėl taip daroma? Labiau panašu, kad norima įdarbinti audito kompaniją/kompanijas, kurios gaus aiškiai apčiuopiamus užsakymus, pajamas bei pelną. O siekis gauti tinkamą rezultatą yra labai abejotinas.

Taigi, mūsų manymu, racionaliausias sprendimas būtų ne tiražų auditavimas, bet deklaravimas.

NACIONALINĖ RAJONŲ IR MIESTŲ LAIKRAŠČIŲ LEIDĖJŲ ASOCIACIJA

LR Vyriausybės ministrui pirmininkui G. Kirkilui

LR Seimo pirmininkui V. Muntianui

LR Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto pirmininkui V. Domarkui

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui V. Rinkevičiui

Kultūros ministrui J. Jučui

Susisiekimo ministrui A. Butkevičiui

Finansų ministrui R. Šadžiui

AB „Lietuvos paštas“ gen. direktoriui E. Vaideliui

Kreipimasis dėl „Lietuvos pašto“

2008 m. prenumeratos pristatymo įkainių

2007 07 19

           

Kaime – pašto monopolis

Asociacija informuoja, jog Lietuvos kaimų žmonės neturi galimybės pasirinkti spaudos platintojo. Kaimuose, gyvenvietėse, skirtingai nei miestuose, nėra alternatyvių platinimo tarnybų. Spaudos prenumeratos pristatymo paslaugą kaimiškose vietovėse kol kas teikia tik AB „Lietuvos paštas“. Minėta paslauga Pašto įstatymo pakeitimo įstatyme nėra įvardinta universaliąja. Tad iš AB „Lietuvos paštas“ girdėsi nuostata: jei jie dirba nuostolingai, svarstytina galimybė šios paslaugos iš viso neteikti. Jei susidarytų tokia situacija, vargu ji turėtų analogą Europos Sąjungoje.

Pasklidusi žinia apie AB „Lietuvos paštas“ privatizavimo galimybių studijos užsakymą, taip pat duomenys apie praėjusių metų pašto patirtus nuostolius ir didinamus nuo rugsėjo mėnesio universaliųjų paslaugų įkainius kelia rajonų ir miestų laikraščių leidėjų pagrįstą susirūpinimą dėl planuojamų 2008 metų prenumeratos pristatymo įkainių.

Didėtų socialinė atskirtis

Ženkliai didinant prenumeratos pristatymo įkainius, tuo pačiu didėtų ir bendroji laikraščio prenumeratos kaina. Manome, jog tai neigiamai atsilieptų kaimo žmonių finansinėms galimybėms prenumeruoti spaudą, dar labiau didėtų ir dabar akivaizdi socialinė atskirtis.

Didžiausia vietinių laikraščių prenumeratorių dalis yra būtent kaimo žmonės. Birželio mėnesį Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo teigiama, kad tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 17 proc. žmonių, o didžioji dalis šalies gyventojų – statistiniai, kurie turi labai skaičiuoti ir paskirstyti išlaidas būtiniausiems poreikiams, nes nėra reikiamo pajamų dydžio. Daugiausia nuo nepritekliaus kenčia kaimas, o mažiausiai – didieji miestai. Tad dauguma vietinių laikraščių leidėjų, realiai žinodami situaciją, siekdami išlaikyti prenumeratorių skaičių, pastaruosius metus nekelė prenumeratos kainų. Nors per tą laiką pagerėjo laikraščių kokybė ir apimtis. Leidėjų nuostata – investuoti į laikraščio plėtrą nepažeidžiant prenumeratorių galimybių prenumeruoti.

Siaurės informacijos teisė

„Lietuvos pašto“ prenumeratos pristatymo įkainiai, kurie sudaro maždaug 30 proc. bendros prenumeratos kainos, keletą metų nebuvo didinami. Tokia pašto pozicija tenkino leidėjus. AB „Lietuvos paštas“, motyvuodamas tuo, jog 2006 m. patyrė nuostolių, ketina ženkliai didinti prenumeratos pristatymo kainas 2008 m. Suvokdami, jog įmonė negali dirbti nepelningai, siekiame atkreipti dėmesį, jog, pasikeitus prenumeratos pristatymo įkainiams kaimo teritorijose, gali sumažėti spaudos prenumeratos skaičius. Vadinasi, tuo būtų ribojama kaimo žmonių teisė gauti išsamią informaciją apie vietines problemas, vietinės valdžios darbą ir kt. Šalies naujienas jie turi galimybę gauti iš kitų informacijos šaltinių.

Rūpestis - valstybinis

Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas informuoti visuomenę apie savo veiklą (6 str.). O žiniasklaidos misija – viešai platinti informaciją, kuri padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina pilietiškumą ir valstybės pažangą. Kadangi AB „Lietuvos paštas“ akcijas valdo Lietuvos valstybė, būtina pasirūpinti, kad didinant įkainius nenukentėtų kaimo žmonių informuotumas, jų galimybė turint informaciją kontroliuoti vietinės valdžios darbą. Būtina ieškoti mechanizmo, amortizuojančio spaudos pristatymo įkainių didėjimą kaimo teritorijoje. Turint omenyje tai, kad paštas yra šios paslaugos monopolininkas.

Pasiūlymas

Asociacija, atsižvelgiant į visuomenės interesą, siūlo prenumeratos pristatymo įkainių didėjimą kaimo teritorijose kompensuoti iš valstybės biudžeto, t.y. dotuoti. Šiuo tikslu būtina kai kurių teisės aktų pataisa. Vienas iš tokių – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymas.

Siūlome minėtame įstatyme spaudos prenumeratos pristatymą įteisinti universaliąja pašto paslauga. Tuo labiau, jog minėta paslauga atitinka universaliosios pašto paslaugos apibudinimą, pateiktą Pašto įstatyme, t.y., „Universaliosios pašto paslaugos – nenutrūkstamai visoje šalies teritorijoje teikiamos pašto paslaugos“. Taigi, Pašto įstatymo 8 str. reikėtų papildyti 5 punktu – spaudos prenumeratos pristatymas.

Asociacija 2006 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Žurnalistų sąjunga, kuri pritaria tokiam asociacijos pasiūlymui.

Apie asociaciją

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija vienija Lietuvos rajonų ir miestų laikraščių leidėjus. Veiklos tikslas – skatinti spaudos laisvę, demokratinės, teisinės ir pilietinės visuomenės plėtrą, sudaryti sąlygas vietos laikraščių leidėjams ir žurnalistams kelti savo kvalifikaciją, ugdyti savimonę, saviraišką ir pilietiškumą. Asociacija organizuoja visuomenės švietėjišką veiklą, dalyvauja įvairiuose projektuose ir konkursuose.

Šiuo metu asociacijoje, kuri įkurta 2004 m., yra 31 narys, leidžiantis rajonų ir miestų laikraščius. Bendras asociacijos laikraščių tiražas - apie 150 000 egz.  

Pilietinės visuomenės instituto užsakymu „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 27 proc. lietuvių apie politinius įvykius dažniausiai sužino iš dienraščio „Lietuvos rytas“. Antroje vietoje daugiau kaip 25 proc. – iš regioninio ar vietinio laikraščio. Įvairios apklausos signalizuoja, kad laikraščių ar žurnalų prenumerata Lietuvoje tampa vis didesne retenybe. Tačiau mažų gyvenviečių gyventojai spaudos leidinius prenumeruoja dažniau nei gyvenantys didmiesčiuose. Gyvenvietėse nacionalinį dienraštį prenumeruoja 23 proc. apklaustųjų, vietos laikraštį – 40 proc. apklaustųjų.

Vietos laikraštis yra labiausiai prieinama žiniasklaidos priemonė rajonų gyventojams. Be to, vietos laikraščiai turi gilias skaitytojų tradicijas, aktualiausiai atspindi rajonų problemas, geriausiai žino to regiono žmonių lūkesčius. Vietos laikraščiai aktyviai dalyvauja visuomenės moralinės gerovės stiprinimo veikloje, dažnai yra įvairių švietėjiškų, kultūrinių, sportinių renginių informaciniai rėmėjai.

Apklausų duomenys rodo, jog vietos laikraščiai turi skaitytojų pasitikėjimo mandatą. Tai patvirtina ir Seime pateiktas metinis Žurnalistų etikos inspektoriaus R. Gudaičio metinis pranešimas, kuriame atkreiptas dėmesys į žymiai didesnę vietos laikraščių leidėjų atsakomybę ir etiką. Rajonų ir miestų laikraščiai turi didžiausią tiražą savo regionuose. Vietos laikraščių tikslas – išlikti vietos bendruomenių pagrindiniais informacijos šaltiniais, pilietiškumo ir demokratijos skleidėjais. Tai įmanoma išlaikyti tik esant teisingam, nešališkam ir logiškam požiūriui Valstybės mastu.

Pagarbiai

Asociacijos valdybos pirmininkė Ramutė Šimukauskaitė

(8 687 39762, info@gyvenimas.ot.lt)

Kreipimasis

2007-08-09

Jo Ekselencija Lietuvos Prezidente

Kreipiamės į Jus tikėdamiesi, kad Jūsų pastangos ir autoritetas gali padėti įveikti susidariusią krizinę situaciją dėl numatomų spaudos prenumeratos įkainių 2008 metams AB „Lietuvos paštas“, kurios akcijas visu šimtu procentu valdo Lietuvos valstybė.

AB „Lietuvos paštas“, motyvuodamas nuostolinga veikla, 2008 metais ketina net 2 kartus (!) padidinti prenumeratos pristatymo kainas kaimo teritorijoje ir 1,7 karto – miesto. Apie tai nacionalinę rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociaciją liepos 20 d. susitikime informavo AB „Lietuvos paštas“ generalinis direktorius Ernestas Vaidelys. Tuo tarpu kitas savo paslaugas – laiškų, siuntų pristatymas ir t.t.- bendrovė pabrangino tik 20-40 proc.

Dėl spaudos prenumeratos pristatymo miestuose rūpestis mažesnis – ten veikia alternatyvios spaudos pristatymo tarnybos, tačiau kaime AB „Lietuvos paštas“ yra monopolininkas. Kaimo žmonės neturi kitos galimybės užsiprenumeruoti spaudą, nes nėra alternatyvių tarnybų.

Numatytas AB „Lietuvos paštas“ privatizavimas jau dabar kelia daug abejonių. Dangstantis nepelninga veikla parduodamas nekilnojamas turtas (Pacų rūmai Vilniuje), neįtikėtinu dydžiu keliami spaudos pristatymo įkainiai kaime, prisidengiant tuo, jog reikia didinti paštininkų atlyginimus. Iš tiesų reikia, bet ar kitų vargingųjų, t.y. kaimiečių sąskaita?

Mūsų nuomone, „Lietuvos paštas“ finansines problemas galėtų išspręsti kitais būdais bei didindama įkainius spaudos pristatymui. Pirmiausia reikia keisti veiklos principus. Tai turėtų rūpėti ir Vyriausybei, nes valstybė yra akcijų valdytoja.     

Pridedame Jums raštą, kuriame problemą išdėstėme išsamiau. Minėtą raštą išsiuntėme įvairioms Vyriausybės ir Seimo institucijoms, tačiau realių veiksmų kol kas nėra, o spaudos prenumeratos pristatymo sutartys ateinantiems metams jau turi būti pasirašomos rugsėjo mėnesį.

Mes prašome padėti ne mums, mes prašome padėti kaimo žmonėms, kuriems toks ženklus spaudos pristatymo kainų šuolis bus tikras akibrokštas, o nemažai daliai socialiai remtinų kaimiečių atims galimybę prenumeruoti spaudą. Tai būtų akivaizdus smūgis demokratijos plėtrai Lietuvoje.

Viliamės, jog atkreipsite atitinkamų institucijų dėmesį ir spaudos pristatymo įkainiai kaimo žmonėms nebus dvigubai didesni, nei yra dabar.

Pagarbiai

Ramutė ŠIMUKAUSKAITĖ

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė

8 687 39762, info@gyvenimas.ot.lt


 

Gerbiami kolegos,

Yra dvi labai svarbios problemos. Reikia pasitarti.

1. Jūs tikriausiai gavote naujas 2008 m. „Lietuvos pašto“ prenumeratos pristatymo kainas.

„Lietuvos pašto“ vadovybė žadėjusi kaimo teritorijoje kainas pakelti apie 30 proc., iš tiesų pakėlė dvigubai. Formaliai žiūrint, lyg ir 30 proc., bet matote, kokios „Lietuvos paštas“ ėmėsi gudrybės. Pastaruosius kelerius metus ta pati pristatymo kaina galiojo laikraščiams, kurių apimtis nuo 2 iki 4 spaudos lankų. Ši kaina su PVM buvo 30 ct. 2008 –iesiems metams „Lietuvos paštas“ išskaidė lankus, ir kaina didėja kas pusė lanko. Norime akcentuoti, jog apie minėtos apimties keitimą jokiose derybose nebuvo net užsiminta. „Lietuvos paštas“ tai padarė vienašališkai. Taigi, rezultatas dabar toks. Jei spausdini 4 spaudos lankus, kaina su PVM 66 ct! Primename, jog dauguma rajono laikraščių kaip tik ir turi tokią apimtį. Taigi, „Lietuvos paštas“ įgyvendina savo planus pakelti kainas dvigubai. Dar norėtume atkreipti dėmesį, jog didiesiems laikraščiams – vėl gerai. Nuo 5 spaudos lankų kaina kinta ne per pusę spaudos lanko, o per visą. Ir dar. Naujosios kainos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintos spalio 3 d. Tačiau vakar, spalio 16 d., mes, asociacijos valdybos nariai, oficialiai tų kainų dar neturime. Gavome iš kitų laikraščių, kurie nėra asociacijos nariai arba nėra asociacijos valdybos nariai.

Siūlome bent kelias dienas neskubėti pasirašyti sutarčių su paštu, nes apie susitarimo nesilaikymą informavome Susisiekimo ministrą A. Butkevičių ir Seimo Švietimo, kultūros komiteto pirmininką V. Domarką. Jie patys pareiškė didelį nusistebėjimą ir dar žadėjo imtis priemonių. Jei turėsime naujienų – informuosime.  

2. Lietuvos žurnalistų sąjungos valdyba siūlo Vyriausybei ir Seimui kuo skubiau apsispręsti dėl kūrybinių darbuotojų privalomo socialinio draudimo sistemos.

„LŽS siūlo svarstyti du galimus modelius. Pirmasis reikštų, kad autorinių atlyginimų sistema prilygtų darbo santykiams, t.y. mokesčiai ir kitos garantijos yra adekvačios. Tačiau šiandien Lietuvoje pasinaudojus kitų ES valstybių praktika galėtų būti sukurtas modelis, kuris skatintų darbdavius įdarbinti kūrybinius žmones. Tai reikštų, kad greta 15 proc. pajamų mokesčio kūrybinį darbą dirbantys asmenys mokėtų ir socialinio draudimo mokesčius, o likusią mokesčių naštą po lygiai pasidalintų darbdaviai ir valstybė. Tai leistų atsisakyti šiandien esančių kitų lengvatų kūrėjams be to sukurtų aiškią ir efektyvią sistemą. Maža to, būtent tai leistų surinkti papildomų lėšų socialinio draudimo sistemai ir galbūt netgi mažinti šių įmokų dydžius ateityje“, - taip siūlo LŽS valdyba ir pirmininkas D. Radzevičius.

Paprastai tariant, tai reikštų didesnę mokesčių naštą laikraščių bendrovėms. Nes nebegalėtume naudotis honorarų lengvata 15 proc. Prašome pareikšti savo nuomones iki penktadienio, spalio 19 d. 11 val., nes asociacijos valdyba turi suformuoti savo poziciją šiuo svarbiu klausimu. Laukiame atsakymų nurodytais adresais.

Su pagarba

Ramutė Šimukauskaitė

Nacionalinės rajonų ir miestų leidėjų asociacijos pirmininkė

8 687 39762, info@gyvenimas.ot.lt

Vilija Butkuvienė

8 698 06164, editor@gargzdai.lt

Mieli kolegos,

LŽS siūlo spalio 23 dieną 12 val. surengti diskusiją apie tai, kokiu būdu galima spręsti socialinio draudimo problemas kūrybiniams darbuotojams. Kaip žinia, LŽS siūlo Seime sudaryti darbo grupę, kuri galėtų parengti reikalingus teisės aktų projektus, tačiau iki tol būtina pateikti įvairius pasiūlymus. LŽS siūlo du alternatyvius variantus:

  1. Autorines sutartis prilyginti darbo sutartims.
  2. Numatyta atskiras sutartis kūrybiniams darbuotojams paliekant šiuo metu esantį 15 proc. pajamų mokestį ir įvedant greta jo socialinio draudimo mokesčius – 3 proc. moka darbuotojas, o likusią dalį 30,98 proc. per pusę darbdavys ir valstybė (valstybė skatina darbdavius įdarbinti žmones pagal tokias sutartis). Išimtys galėtų būti taikomos tik mažiau nei 1 minimalų darbo užmokestį per mėnesį pagal autorines sutartis gaunantiems asmenims, nes tai nėra pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.

Į apskritą stalą kviečiami meno kūrėjų organizacijų, žurnalistų, leidėjų atstovai, radijo ir televizijos asociacijos atstovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kultūros ministerijos, Finansų ministerijos atstovai.

12 val. įžanga

12.10 val. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo pasisakymas

12.30 val. Kultūros ministerijos atstovo pasisakymas

12.50 val. Finansų ministerijos atstovo pasisakymas

13.10 val. žurnalistų, leidėjų organizacijų, meno kūrėjų pasisakymai (pranešėjus siūlo organizacijos, pranešimui – po 10-15 min)

14 val. kavos pertraukėlė

14.15 val. pasisakymų tęsinys ir diskusijos

Labai laukiame visų Jūsų pasiūlymų dėl darbotvarkės ir norinčių pasisakyti iki spalio 20 dienos.

Galutinę programą atsiūsime ir patalpinsime interneto svetainėje www.lzs.lt

Dėl Rautakirja Oy koncentracijos

Dėl Rautakirja Oy koncentracijos įsigyjant 100 proc. „Imperss Teva“ akcijų asociacija mano, jog būsima koncentracija buvo nuspręsta, kai prieš dvejus metus buvo leista nupirkti 51 proc.

Asociacijai kelia abejonę, kaip Rautakirja Oy vykdys savo įsipareigojimus, kai turės beveik monopolinę padėtį spaudos platinimo stambių prekybos tinklų ir spaudos kioskų rinkoje.

Rajonų ir miestų laikraščių sutartys su UAB „Impress Teva“ yra vienašališkos, nes neturime galimybės pasirinkti kito platintojo, todėl faktiškai esame priversti sutikti su „Impress Teva“ sąlygomis. Smulkesni privatūs platintojai, jei tokie regionuose ir yra, deja, neturi galimybių sudaryti sutarčių su dideliais prekybos tinklais ar „Lietuvos spauda“.

Rautakirja Oy įsipareigojimuose akcentuoja sutarčių sąlygų skaidrumą, komisinio atlygio formulės vieningumą. Asociacijos nariai, turintys sutartis su „Impress Teva“, patys atlieka dalį platinimo darbų, pvz., pristato leidinius į prekybos centrus, kioskus. Taigi manome, jog apskaičiuojant komisinį atlygį būtina atsižvelgti į šias aplinkybes. Taip pat reikėtų skaidrinti leidinių nurašymo principą. Visi grąžinimo nuostoliai gula ant leidėjo pečių. Pvz., prekybos salėje sugadinti, iškomplektuoti, pavogti leidiniai – tik leidėjų rūpestis.  

Su pagarba

Ramutė Šimukauskaitė

Nacionalinės miestų ir rajonų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė

Vyriausybės kancleriui Valdemarui Sarapinui

PAREIŠKIMAS

2007-12-27

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija 2007 m. rugsėjo 7 d. regioninės žiniasklaidos susitikime su Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu buvo kalbėta apie galimybę skleisti Vyriausybės darbo rezultatus ir vietinėje spaudoje. Premjeras buvo informuotas, jog rajonų laikraščiuose tokios sklaidos iš viso nėra. G. Kirkilas pritarė mokamai Vyriausybės darbo sklaidai rajonų spaudoje ir sakė pasidomėsiąs priežastimis. Tačiau po minėto susitikimo jokių permainų nėra.

2007 m. gruodžio mėnesio nacionalinėje žiniasklaidoje ir kai kuriuose regioniniuose laikraščiuose pastebime didžiulę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymo viešųjų ryšių kampaniją, kuri vėl nepasiekė vietinės spaudos. Siūlome 2008 m. atsižvelgti į tą aplinkybę, jog vietinė spauda turi didžiausią tiražą ir yra arčiausia Lietuvos žmonių. Taigi, ir informacijos sklaida yra labai efektyvi.

Minėtame susitikime buvo aptarta galimybė susitikti su vietine žiniasklaida kiekvieną ketvirtį. Tačiau ir šis susitarimas nevykdomas. Net į šventinį 2007 metų veiklos aptarimą buvo pakviesta tik nacionalinė žiniasklaida. Esame įsitikinę, jog toks vietinės žiniasklaidos ignoravimas yra nepateisinamas visuomenės informavimo požiūriu.

Pagarbiai

Ramutė Šimukauskaitė

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.