Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalKruopelė optimizmo

2010-02-01

Spustelėjęs šaltukas, nevalyti keliai priminė, kaip svarbu būti pasirengus netikėtoms gamtos išdaigoms ir kitokioms ekstremalioms gyvenimo situacijoms: iš anksto pasirūpinti kuru, atokesnėse vietovėse - maisto atsargomis, pašarais gyvuliukams, sutvarkyti būstą taip, kad jame galėtume šiltai ir jaukiai peržiemoti. Gero „gaspadoriaus“ troboje tokia tvarka - įprastas ir savaime suprantamas dalykas. Pažvelgus į kai kurias valstybės valdomas įmones - tokios tvarkos ir su žiburiu nerasi.

Štai daugumai Lietuvos gyventojų svarbi įmonė, kurios akcijas 100 procentų valdo valstybė, AB Lietuvos paštas. Ne vienerius metus dirbusi nuostolingai ir tapusi galvos skausmu ne vienai vyriausybei, šią savaitę visuomenei garsiai pranešė, kad patvirtino (pagaliau!) veiksmų planą, kuris padės stabilizuoti iki šiol vis blogėjusią įmonės finansinę situaciją. „Viena esminių siūlomų priemonių - bendrovės naujos valdymo struktūros įgyvendinimas, centralizuojant daugelį besidubliuojančių administravimo funkcijų ir mažinant su pašto tiesiogine veikla nesusijusių etatų" - sakė Lietuvos pašto vadovas Andrius Urbonas. Tai reiškia, kad bus pravalyti per devynis aukštus pačiame Vilniaus centre stūksančio Lietuvos pašto administracinio pastato kabinetai. Ir dar - ką įvardinčiau itin gera naujiena, pasak naujojo vadovo A.Urbono, ši reforma nepalies pažeidžiamiausios grandies darbuotojų - laiškininkų. Priešingai. Nuo š. m. liepos 1 d. jiems numatyta iki 10 procentų padidinti darbo užmokestį. Suprantama, ne kažkas, bet įvertinus šiandieninę valstybės finansinę būklę - vis šis tas. Lietuvos pašto vadovo teigimu, pertvarkymai administracijos personalo srityje duos 16,5 mln. litų metinį ekonominį efektą. Štai ir pasimatė, kad tų vidinių resursų taupyti buvo, reikėjo tik noro ar gero „gaspadoriaus“. Ar šie pertvarkymai turės gerą pradžią taisant ir kitas ankstesnės vykdytos pašto valdymo politikos pasekmes, parodys laikas. Tikėtina, kad priimant šiuos sprendimus, buvo išgirstas ir Prezidentės žodis, kuri paragino susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį optimizuoti ir modernizuoti AB „Lietuvos paštas“ veiklą taip, kad ji būtų naudinga gyventojams, leistų panaudoti išplėtotą pašto skyrių tinklą ir tuo pačiu įmonė gautų papildomų pajamų. Prezidentė taip pat akcentavo, kad kaimuose paštai neturi būti uždaromi, o jų teikiamos paslaugos turi būti prieinamos visiems, net ir nuošaliausiose vietose gyvenantiems žmonėms. Šiam valstybės vadovų suvokimui, kokia situacija ir santykiai su Lietuvos paštu buvo susiklosčiusi Lietuvos kaimuose, įtakos turėjo ir rajonuose leidžiamų laikraščių vadovų atkaklumas, minant Vilniuje ministerijų ir žinybų slenksčius ir įrodinėjant, kad karalius nuogas... Priimti sprendimai ir pažadai, kuriuos išgirdome šią savaitę, teikia vilties.
Nomeda SIMĖNIENĖ, „Kupiškėnų mintys“

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.