Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalKruopelė optimizmo

2010-02-01

Spustelėjęs šaltukas, nevalyti keliai priminė, kaip svarbu būti pasirengus netikėtoms gamtos išdaigoms ir kitokioms ekstremalioms gyvenimo situacijoms: iš anksto pasirūpinti kuru, atokesnėse vietovėse - maisto atsargomis, pašarais gyvuliukams, sutvarkyti būstą taip, kad jame galėtume šiltai ir jaukiai peržiemoti. Gero „gaspadoriaus“ troboje tokia tvarka - įprastas ir savaime suprantamas dalykas. Pažvelgus į kai kurias valstybės valdomas įmones - tokios tvarkos ir su žiburiu nerasi.

Štai daugumai Lietuvos gyventojų svarbi įmonė, kurios akcijas 100 procentų valdo valstybė, AB Lietuvos paštas. Ne vienerius metus dirbusi nuostolingai ir tapusi galvos skausmu ne vienai vyriausybei, šią savaitę visuomenei garsiai pranešė, kad patvirtino (pagaliau!) veiksmų planą, kuris padės stabilizuoti iki šiol vis blogėjusią įmonės finansinę situaciją. „Viena esminių siūlomų priemonių - bendrovės naujos valdymo struktūros įgyvendinimas, centralizuojant daugelį besidubliuojančių administravimo funkcijų ir mažinant su pašto tiesiogine veikla nesusijusių etatų" - sakė Lietuvos pašto vadovas Andrius Urbonas. Tai reiškia, kad bus pravalyti per devynis aukštus pačiame Vilniaus centre stūksančio Lietuvos pašto administracinio pastato kabinetai. Ir dar - ką įvardinčiau itin gera naujiena, pasak naujojo vadovo A.Urbono, ši reforma nepalies pažeidžiamiausios grandies darbuotojų - laiškininkų. Priešingai. Nuo š. m. liepos 1 d. jiems numatyta iki 10 procentų padidinti darbo užmokestį. Suprantama, ne kažkas, bet įvertinus šiandieninę valstybės finansinę būklę - vis šis tas. Lietuvos pašto vadovo teigimu, pertvarkymai administracijos personalo srityje duos 16,5 mln. litų metinį ekonominį efektą. Štai ir pasimatė, kad tų vidinių resursų taupyti buvo, reikėjo tik noro ar gero „gaspadoriaus“. Ar šie pertvarkymai turės gerą pradžią taisant ir kitas ankstesnės vykdytos pašto valdymo politikos pasekmes, parodys laikas. Tikėtina, kad priimant šiuos sprendimus, buvo išgirstas ir Prezidentės žodis, kuri paragino susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį optimizuoti ir modernizuoti AB „Lietuvos paštas“ veiklą taip, kad ji būtų naudinga gyventojams, leistų panaudoti išplėtotą pašto skyrių tinklą ir tuo pačiu įmonė gautų papildomų pajamų. Prezidentė taip pat akcentavo, kad kaimuose paštai neturi būti uždaromi, o jų teikiamos paslaugos turi būti prieinamos visiems, net ir nuošaliausiose vietose gyvenantiems žmonėms. Šiam valstybės vadovų suvokimui, kokia situacija ir santykiai su Lietuvos paštu buvo susiklosčiusi Lietuvos kaimuose, įtakos turėjo ir rajonuose leidžiamų laikraščių vadovų atkaklumas, minant Vilniuje ministerijų ir žinybų slenksčius ir įrodinėjant, kad karalius nuogas... Priimti sprendimai ir pažadai, kuriuos išgirdome šią savaitę, teikia vilties.
Nomeda SIMĖNIENĖ, „Kupiškėnų mintys“

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.