Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalInformacinė visuomenė ir informacijos specialistai

2010-02-24

Kažin, ar pasisektų rasti žmogų, nieko negirdėjusį apie informacinę visuomenę? Tačiau labai tikėtina, kad populiarioje Juro Jankevičiaus „Klausimėlio“ laidoje apie šį fenomeną išgirstume išskirtinai fantasmagorinių samprotavimų. Tai kas gi yra informacinė visuomenė? Ir kas gi joje svarbiau – informacija, ar visuomenė? - svarsto Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedros vedėja doc. dr. Daiva Janavičienė. 

Stebėdami ne tokį jau seną filmą (sakysime sukurtą apie 1980 ar ankstesnius metus), pastebime, kiek daug būtų galėję nuveikt herojai jei būtų turėję... mobilų telefoną ar būtų galėję pasinaudoti internetu. Šis palyginimas leidžia akivaizdžiau pamatyti, kiek daug per palyginus trumpą laiką, pagreitėjo ir išsiplėtė informacijos srautai. Sukdamiesi kasdienybėje nevisada tai pastebime, tačiau dažnam kyla akivaizdžių problemų – kaip suvokti tokį didelį informacijos kiekį? Kaip jį išsaugot, kokiu būdu atkurti bei pasinaudoti žiniomis tuomet, kai to prireikia?
Vienas iš pagrindinių informacinės visuomenės bruožų būtent ir yra: gebėjimas kaupti, išsaugoti ir efektyviai valdyti vis didėjančius informacijos srautus, pasitelkiant naujas informacines technologijas. Vadybos specialistai teigia, kad svarbus sėkmingo sprendimo pagrindas – išsami ir laiku gauta informacija. Šis teiginys galioja visais lygiais – ir tuomet, kai paprastutį buitinį sprendimą daro asmuo, - sakysime, norėdamas pasirinkti vieną iš daugybės siūlomų prekių Ir tuomet, kai didelės įmonės vadovas sprendžia, kurias iš įmonės šakų perspektyvu vystyti, o kurių reikėtų atsisakyti. Informacijos vadybos samprata remiasi veiksmų su informacija efektyvumu, ir būtent to mokosi bei praktiškai taiko būsimieji informacijos valdymo specialistai.
Kaip svarbu naudoti informacijos vadybos įgūdžius, gali įsitikinti kiekvienas iš mūsų, sukaupęs didesnį dokumentų kiekį. Iš pradžių savo rinkinyje galime lengvai susigaudyti, tačiau dokumentų vis daugėja ir greitai imame pastebėti, kad ieškodami reikiamo dokumento, sugaištame daug laiko. O kartais, nors esame tikri, kad dokumentas yra kažkur lentynose, jo nerandame. Šito išvengtume, jei dokumentų saugojimui netgi paprastoje buitinėje aplinkoje imtume naudoti kokią nors iš seniai informacijos specialistams žinomų technologijų. Pavyzdžiui, klasifikuotume dokumentus pagal tam tikrą jų požymį, sakysime – gavimo datą, turinį, organizaciją pristačiusią mums dokumentą ir panašiai. Tai pravartu, o kartu tai jau įgūdžiai, padedantys suvaldyti informacijos srautus.
Su informacijos išsaugojimo, organizavimo ir sklaidos problemomis žmonija susiduria nuo tada, kai pradėjo kurti dokumentus, o tai reiškia, - nuo rašto atsiradimo. Todėl nieko nuostabaus, kad plačiausiai pasaulyje paplitusios informacinės institucijos, archyvai ir bibliotekos, savo raidą skaičiuoja daugiau nei trisdešimt amžių (žinios apie Mesopotamijos biblioteką - archyvą mus pasiekia net iš XXX amžiaus prieš mūsų erą). Tiesa, dokumentai tada buvo visai kitokie – molio lentelės, o vieną valdovo įsaką išrašyti dantiraščiu buvo tikrai nelengvas darbas. Ir vietos toks įsakas užimdavo daug, nes jį sudarydavo nemaža išdžiūvusių molio lentelių krūvelė. Laikai keitėsi, raštas visuomenėse plito ir keitėsi, tuo pačiu daugėjo bei tobulėjo sukuriamų dokumentų forma ir kiekis. Informacijos teoretikai sako, kad dabar vienas plačios apimties dienraščio numeris talpina tiek informacijos, kiek prieš keletą amžių jos buvo sukuriama per visus metus. Todėl nenuostabu, kad informacijos institucijų paskirtis kinta, jų daugėja, jos diferencijuojasi, rinkdamos ir organizuodamos paslaugas tik tam tikru visuomenei ar organizacijai svarbiu aspektu. XX amžiuje ir šiuo metu biblioteką (archyvą, muziejų) turi ne tik valstybės, miestai, kaimo bendruomenės, bet ir daugelis valstybinių ar verslo institucijų. Valstybinės informacijos institucijos teikia paslaugas,  orientuotas į visų visuomenės sluoksnių poreikius. Tuo tarpu žinybinės priklausomybės informacijos institucijos sudaro itin savarbią institucijos informacinės infrastruktūros dalį, kurios paskirtis – kaupti, organizuoti bei struktūruoti informaciją, bei jos pagrindu, teikti paslaugas šios institucijos darbuotojams. Nemaža dalimi organizacijos veiklos efektyvumas priklauso būtent nuo gerai organizuoto informacijos srautų valdymo.
Dirbti su informacija, būti pastoviai atsinaujinančiame jos sraute, pagelbėti ieškantiems konkrečios tematikos informacijos – nėra paprasta, bet įdomu ir šiuolaikiška. Norintiems gilintis ir profesionaliame lygyje pažinti informacijos valdymo technologijas, patariame – Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas ruošia šios srities specialistus. Detalią informacija apie studijas Klaipėdos universitete galite rasti internete adresu: : http://www.ku.lt/studijos/ .
Kviečiame mokytis valdyti informaciją – tai subtilios ir modernios žinios, įgalinančios informacinį chaosą paversti harmoninga, efektyviai tarnaujančia visuomenei struktūra. Be to – studijuoti mieste prie jūros – juk tai puiki idėja ir gera perspektyva!

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.