Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalNomeda Simėnienė: Regioninės žiniasklaidos nepriklausomumas, galimybės ir kokybė

2010-05-10

Penktadienį prezidentūroje vykusiame forume "Žiniasklaidos laisvė ir atsakomybė", skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti mūsų asociacijos valdybos narė Nomeda Simėnienė kalbėjo tema „Regioninės žiniasklaidos nepriklausomumas, galimybės ir kokybė“.    Visa pasisakymo kalba pateikiama žemiau:

Didžioji dauguma asociacijos leidinių  gyvuojame per visus atkurtos Lietuvos metus ir švenčiame kartu su  Nepriklausomybės 20-etį. Daugelis mūsų Sąjūdžio laikais buvome vietos laisvės šaukliais, sudėtingais šaliai momentais -  skubėję pranešti žinią ir padėti žmonėms susivokti situacijoje.  Per tą laiką, kuriantis demokratinėms institucijoms, steigėsi ir galybė spaudos leidinių. Laikas ir  kitos aplinkybės parodė, kad išliko stipriausi, paisę pagrindinių žurnalisto funkcijų - laisvės ir asmeninės atsakomybės. Augome, mokėmės, klydome, buvo visko. Šiandien džiaugiamės, kad esame gyvi ir  tęsiame savo veiklą, kad ir  pasunkėjusiomis sąlygomis.
 Laikraščių leidyba - specifinė verslo rūšis apimanti dvi skirtingas savo pobūdžiu sritis- tarnauti visuomenei ir užsidirbti. Apie tai, kad žiniasklaida negali būti vien tik verslas, kalbama iš įvairiausių tribūnų. Tik, deja, politikams, leidžiantiems įstatymus, likome tik kaip verslo objektai. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pernai premjero pažadėtą vienkartinę paramą 3milijonus litų PVM nuostoliams padengti gavome. Tik  ar ne geriau būtų įstatymiškai sudaryti normalias sąlygas spaudai egzistuoti, kad apseitume be paramos. Nesiekiame nieko išskirtinio- tiesiog tai turėtų būti nediskriminuojantys leidinius įstatymai lyginant su kaimynais ar kitomis ES valstybėmis. Senkantys arba išsekę leidinių biudžetai dėl padidėjusios mokesčių naštos yra grėsmė jų nepriklausomybei ar išlikimui. Kam naudinga silpna spauda? Tik ne visuomenės interesui. 
Kitas laikraščių leidėjams opus klausimas, ypač kurių pagrindiniai tiražai yra kaimiškose vietovėse, yra pašto įkainiai. Tai plati ir specifinė tema, tik norime pabrėžti, kad tai dar vienas faktorių, nepridedantis stabilumo ir tvirtumo.  Tai taipogi keistokai atrodo, kai paštas - valstybės valdoma įmonė. O jei kalbame apie atsakingos žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą, šioje vietoje ji vėl atsiduria nežinomybėje ir politikų malonėje...Politikai keičiasi, o mes vis tie patys...
Ne mažiau visiems įkyrėjusi tema - laikraščių tiražų auditas. Mūsų asociacijos valdyba šį klausimą jau įtraukė į birželio mėnesį vyksiančio visuotinio leidėjų asociacijos narių susirinkimo darbotvarkę. Norime pasitvirtinti vidinę asociacijos laikraščių tiražo deklaravimo tvarką, kuri leistų asociacijai įvertinti, ar laikraščiuose tiražas yra nurodomas teisingai. Tokia tvarka leistų užtikrinti lygias konkurencines galimybes, žiniasklaidos sektoriaus skaidrumą. Asociacijos nariai yra suinteresuoti leidybos, šviečiamojo, auklėjamojo verslo etika ir sąžininga konkurencija.
2009 – uosius, iššūkių metus išgyvenome. Esame tikrai labai skirtingi tiek laikraščio apimtimis, tiek tiražais, tiek periodiškumu. Galime pasidžiaugti, kad išlaikėme tiražus, nes daug rašėme ir rašome apie socialines bėdas, stengiamės palaikyti grėsmingose bedarbių armijose stovinčius vietos gyventojus. Jiems laikraštis tapo dar labiau  artimas ir reikalingas. Konstatuojame, kad šiuo laiku gyventojų pilietiškumas ūgtelėjo. Redakcijos sulaukia vis daugiau skambučių ar pranešimų apie įvairius negatyvius visuomenės reiškinius. Džiaugiamės, kad dažnai jie jau nebe anoniminiai.
Kitas dalykas- vietiniai laikraščiai yra nepamiršę kultūrinės funkcijos ir ją vykdo iki šiol. Gauname paramą iš valstybės per SRTRF ar ne – kultūrinius projektus nepriklausomai nuo to vykdome. Dėl žmonių, dėl savo skaitytojų. Rajonuose kultūrinis gyvenimas gyvas, ir vietos laikraštis yra vienas pagrindinių ten vykstančios švietėjiškos veiklos rėmėjas. Galų gale iš kur, jei ne iš visos Lietuvos pakraštėlių dabar jau garbiais žmonėmis tapę sostinėj  atliko. Justinas Marcinkevičius iš Prienų, Renata Šerelytė- iš Kupiškio, o mūsų prezidentė- nuo Biržų. O kiek dar ten ir būsimų ministrų, ir politikų, ir kūrėjų auga. Kaip šiandien mes į šį potencialą žiūrime, toks jis ateis. 
Padarykime viską, kad žiniasklaida netaptų tik verslu, esame už laisvą ir atsakingą žiniasklaidą. Tiesiog tas supratimas turi būti bendras -  tiek iš mūsų, tiek iš valdžios institucijų.

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.