Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalVisuomenės informavimo kokybė – bendras žiniasklaidos ir valdžios reikalas

2010-05-11

Penktadienį Prezidentūroje vykusiame žurnalistų bendruomenės forume „Žiniasklaidos laisvė ir atsakomybė" žiniasklaidos   atstovai aptarė pavojus žiniasklaidos nepriklausomumui, mažėjančio visuomenės pasitikėjimo, nesąžiningos konkurencijos, žurnalistinės etikos, profesinio solidarumo, žurnalistikos studijų kokybės problemas, žiniasklaidos veiklą reguliuojančią teisinę bazę, valdžios ir žiniasklaidos santykius.
Buvo pateikti siūlymai, kaip tobulinti žiniasklaidos veiklą ir užtikrinti kokybišką visuomenės informavimą.

 

Pasiūlymai
                                           2010 m. gegužės 7 d.


1. Visuomenės informavimo sritis yra ne mažiau svarbi kaip energetika, švietimas ar kultūra.  Ketvirtoji valdžia nė kiek ne mažiau svarbi nei teisminė,  įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji. Todėl prieš priimant žiniasklaidos  veiklą reguliuojančio  Visuomenės informavimo  įstatymo eilinę naują redakciją būtina patvirtinti visuomenės informavimo teisinio reguliavimo koncepciją. Šioje koncepcijoje reikėtų apsispręsti dėl pagrindinių visuomenės informavimo dalykų: pagrindinių visuomenės informavimo principų,  pvz., užsakomosios informacijos draudimo, dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo bei veiklos, žurnalisto teisinio statuso, nepilnamečių apsaugos teisinio mechanizmo, reklamos, įskaitant politinę, ir kt. Šioje koncepcijoje būtina apsispręsti,  ar visus šiuos klausimus reguliuoti taip, kaip tai daroma dabar: atskirais  įstatymais,  ar visus visuomenės informavimo klausimus reglamentuoti   vienu sudėtingesniu  teisės aktu – Visuomenės informavimo kodeksu.

2. Sudaryti darbo grupę Visuomenės informavimo koncepcijai parengti. 

3. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas  leidžia skelbti užsakomąją  informaciją, tik ji turi būti tinkamai pažymėta. Tai reikia keisti.  Poįstatyminiai aktai  įpareigoja ministerijas  pirkti užsakytus plotus spaudoje  bei TV eteryje, nors tokia    visuomenės  informavimo forma neefektyvi. Neoficialiais duomenimis, tam iš valstybės biudžeto kasmet  išleidžiama apie  80 milijonų  litų.

4. Svarstyti galimybę, kaip valdžios institucijų  skiriamas pinigų sumas  viešinimui  ir užsakomajai informacijai   skirti socialiniams ir pilietiniams  projektams  finansuoti per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

5. Svarstyti galimybę, kaip ministerijų veiklos  viešinimui skirtus pinigus  skirti  Nacionaliniam  transliuotojui(LRT)  finansuoti.

6. Neatskiriama  demokratinės visuomenės dalis – visuomeninis  transliuotojas. Iš esmės spręsti LRT finansavimo problemą –  įvesti abonentinį  mokestį, kuris   garantuotų  visuomeninio transliuotojo  misiją ir nepriklausomybę.  Keisti  LRT  valdymo, veiklos ir  administravimo principus.

7. Inicijuoti  plačią  visuomenės, valdžios ir  žurnalistų bendruomenės diskusiją  apie visuomeninio transliuotojo ateitį.

8. Išanalizuoti  prieš dvejus metus  Žmogaus teisių stebėjimo instituto  atliktą studiją apie užsakomąją  žurnalistiką ir pateiktus siūlymus, kurie nugulė Seimo stalčiuose.  Svarstyti galimybes  juos įgyvendinti.

9. Šiuo metu nėra aiškaus mechanizmo,  kaip  greitai ir efektyviai  nustatyti paslėptą reklamą ir už ją nubausti. Supaprastinti mechanizmą, kuriuo  informacijos vartotojai  (skaitytojai, žiūrovai) galėtų, įtarę  paslėptą užsakomąją informaciją, apginti savo teises.

10. Padidinti baudas už paslėptos reklamos  publikavimą, nes dabar baudos  mažesnės už pajamas, gaunamas iš tokios informacijos.

11. Peržiūrėti  Vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo efektyvumą  žiniasklaidos teikiamų  paslaugų srityje: paslėpta reklama, baudų dydžiai, viešumo pažeidėjai.

12. Svarstyti galimybę   valstybės lėšomis finansuoti žiniasklaidos stebėsenos programas. Vykdytojai gali būti universitetai, nevyriausybinės organizacijos, žurnalistų savitvarkos  institucijos.

13. Sukurti tikrą savitvarkos  mechanizmą. Stiprinti žurnalistų savitvarkos  institucijas, t.y.  institucijas turėtų  sudaryti žurnalistai ir leidėjai, o ne kitų profesijų atstovai.

14. Numatyti prievolę  žurnalistų savitvarkos institucijų  nariams pateikti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas.

15. Kiekvienai redakcijai turėti savo  etikos ombudsmeną.

16. Tiksliau apibrėžti žurnalisto  teisinį statusą. Ar mes liekame šiandieninėje situacijoje, kai žurnalistu pripažįstamas kiekvienas, turintis mikrofoną ar kitaip renkantis informaciją, ar žurnalisto teisinį statusą susiejame su  privalomu tam tikru išsilavinimu, priklausymu profesinei sąjungai ir laikymusi tam tikrų žurnalistinio darbo standartų, etikos ir kitų taisyklių, ar apsisprendžiame, kad vis dėlto šio statuso, sistemingai pažeidinėjant žurnalistinio darbo etikos normas, galima ir netekti, jeigu taip nuspręs profesinė sąjunga ar teismas.

17. Tikslinti žurnalisto sąvoką, kad žurnalistu galėtų vadintis (pagal įstatymą) ir profesiniam susivienijimui  nepriklausantis  bei darbo santykių neturintis asmuo. Šiuo metu  susivienijimui  nepriklausantis  ir visuomenės informavimo priemonėje nedirbantis  žurnalistas  tokiu vadintis negali. Taigi būti nepriklausomu žurnalistu negali.

18. Sukurti mechanizmą, kuris  padėtų žiniasklaidos priemonėse užtikrinti žurnalisto saviraiškos laisvę. Užtikrinti  redakcinę TV žinių nepriklausomybę. 

19. Kadangi žiniasklaidos sistema išties yra  viena įtakingiausių  visuomenės formavimo institucijų, tai dėmesys jai  turi būti išskirtinis. Visų pirma reikia įstatymiškai apginti  žurnalistus nuo  leidėjų ir savininkų savivalės. Taip pat  itin griežtai  traktuoti  įstatymo pažeidimus, kad griežtas įstatymas apsaugotų  nuo viešosios  erdvės  užteršimo.

20. Kitas, labai svarbus  aspektas,  yra ideologija. Jei žiniasklaida propaguoja vartotojišką, amoralią ideologiją, už tai atsakomybė tenka valstybės vadovams.  Jie turi išspręsti šią esminę problemą  ir suvaldyti  amoralios, vartotojiškos, hedonistinės  kultūros propagandą, nes jos paveikta lietuvių tauta nyksta, mažėja gimstamumas, daugėja problemų šeimose ir ima vyrauti blogio pasiūlyti modeliai  prieš moralius,  dieviškus dėsnius.


21. Spręsti Visuomenės informavimo įstatymo ir UAB  veiklą reguliuojančių įstatymų koliziją.  Kuris įstatymas   viršesnis apibrėžiant  samdomų darbuotojų (žurnalistų)  ir vadovų  tarpusavio įsipareigojimus?

22. VĮ  „ Registrų centras“ turimų  duomenų  pagrindu turi būti  įsteigtas  visuomenės informavimo   priemonių  (viešosios informacijos  rengėjų)  registras  . Dalis šio registro  duomenų turi būti skelbiama  viešai ir neatlygintinai.

23. Į valstybės remiamus leidinius žiūrėti sistemiškai ir sukurti sąlygas svarbiausiems kultūriniams leidiniams patekti į visas didesnes šalies bibliotekas bei švietimo įstaigas. Aktyviai platinti  valstybės remiamus leidinius per valstybės institucijas, tarp jų ir Lietuvos atstovybes užsienyje.

24.  Įstatyme įtvirtinti  spaudos leidinių tiražų  tikrinimo tvarką.  

25. Keisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos  bei Radijo ir televizijos komisijos sudarymo principus.

26. Paskatinti mokslo įstaigas, užsiimančias žiniasklaidos tyrimu ir(ar)  žurnalistų ugdymu, imtis „ančių“ medžioklės – paneigti neteisingą informaciją, paskleistą žiniasklaidoje. Jei tai būtų daroma gera, patrauklia forma, sulauktų pripažinimo  ir gal net apsimokėtų ( jeigu tai būtų leidinys).

27. Socialiai atsakingai ir etiškai žiniasklaidai  įsteigti specialų  ženklą  – Etiškai žiniasklaidos priemonei. Tai inicijuoti gali LŽS, tačiau būtinas ir teisinis įtvirtinimas.

28. Žurnalistų bendruomenė turi solidarizuotis ir teikti bendrus, o ne pavienius siūlymus.

29. Būtina pradėti šviesti visuomenę, kaip vartoti žiniasklaidą (jeigu jau pripažįstame, kad žiniasklaida yra verslas, o jos sukuriami produktai – prekė, todėl vartotojui turi būti suteikta galimybė žinoti, kaip kiek toje prekėje yra priedų, kaip atskirti reklamą nuo žinios, nuomonę nuo teiginio).

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.