Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalDalyvaujame: naujienos iš Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdžio

2010-06-21

Šiandien Ūkio ministerijoje įvyko Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdis. Esame šios tarybos nariai. Leidėjų asociaciją posėdyje atstovavo direktorė Rasa Navickienė. Apie svarstytus klausimus, pareikštas nuomones, priimtus nutarimus skaitykite plačiau.

Vienas iš Smulkiojo ir vidutinio verslo ( toliau SVV) tarybos posėdžio darbotvarkės klausimų buvo “Dėl naujo mokesčio už garso, vaizdo atkūrimo ir informacijos kaupimo techniką įvedimo”. SVV  Valdybos pirmininkės pavaduotojas A. Mackevičius pasisakė kategoriškai prieš naujų mokesčių įvedimą. Mokestis per LATGA-A ir AGATA yra renkamas ir dabar, bet Kultūros ministerija inicijuoja įstatymo pataisas, kuriomis butų pakoreguotas, padidintas mokestis. Šis mokestis įvardijamas kaip “kompensacinis atlyginimas” kūrėjams, nors realiai dabar LATGA-A pasilieka sau apie 24 procentus (turimi 2008 ir 2009 metų duomenys) mokesčio surinkimo ir perdalijimo administravimo išlaidų. Laikas tarp išlaidų surinkimo ir autorių algų išmokėjimo trunka net iki 1,5  metų, o už autoriaus kūrinio naudojimą pačiam autoriui vidutiniškai tenka tik apie 20 Lt. per metus.
Po skirtingų Kultūros ministerijos, nepriklausomų teisininkų ir tarybos narių nuomonių išryškėjo, kad reikia didinti AGATA ir LATGA-A skaidrumą, informacijos viešumą, kad autorių pinigai iš tiesų pasiektų tuos, kam jie priklauso. Tam SVV taryboje bus sukurta išplėstinė darbo grupė, kuri pateiks pasiūlymus įstatymo pakeitimui.
Daug diskusijų SVV taryboje sukėlė  Laisvosios rinkos instituto prezidentės R. Vainienės apžvalginis pranešimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio (toliau NTM) įvedimo. Vainienė pabrėžė, kad toks mokestis buvo taikomas 5000 metų pr.m.e. ir pirmoji yda yra ta, kad mokesčiu pasirenkamas daiktas, antroji – už tą patį daiktą mokestis būtų mokamas kas metus. Tai mokestis už tai, kad tas daiktas – nekilnojamas turtas – yra, o juk visa, ką žmogus turi, jau buvo apmokestinta per kitus 25 mokesčius, kuriuos vienaip ar kitaip šiandien mokame. Kodėl reikia mokėti už būstą,  jei neturime iš jo pajamų (čia nekalbame apie nuomos variantą, nuo kurio mokame mokesčius)? – retoriškai klausė Vainienė.
Laisvosios rinkos instituto specialistai prognozuoja, kad NTM administravimo išlaidos sudarys daugiau, negu bus surinkta pačio mokesčio. Laikui bėgant (po įstatymo pataisų, nesurinkus prognozuotos sumos) šio mokesčio mokėtojais taps vidurinioji klasė. SVV taryba nepritaria NTM  mokesčio įvedimui ir kaip alternatyvą siūlo įjungti taupymo programą, parduoti vieną kitą valstybės valdomą žemės sklypą, pastatą.
    Posėdžio metu diskutuota apie dabar veikiančią Gyventojų pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir ivertinimo tvarką. Nors šiuo metu mokestis mokamas, lieka daug neaiškumų. Po pateiktų narių pasiūlymų SVV taryba nusprendė šiuo klausimu parengti raštą Vyriausybei.
Posėdyje dalyvavo Dr. V. Novosadas. Jis skaitė pranešimą, kaip verslo, mokslo ir kultūros žmonės susivieniję ieško galimybių bedarbystei ir skurdui mažinti.

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.