Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalMinistras E.Masiulis pakišo kiaulę savo partiečiams

2010-11-11

 

Tikrą kiaulę Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) rajono politikams pakišo Eligijus Masiulis, šios partijos pirmininkas ir susisiekimo ministras.
Lapkričio 3 dieną šalies žiniasklaidai jis paskelbė, kad bus didinami valstybės įmonių direktorių atlyginimai, nes gaudami 5-6 tūkstančių litų atlyginimus "gali dirbti tik bepročiai arba vagys"... Jo teigimu, tokie specialistai privačiose įmonėse uždirba 15-25 tūkst. litų, todėl valstybės įmonėms reikia išsaugoti specialistus keliant atlyginimus.
Tą pačią lakričio 3 dieną Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad prasidėjo savivaldos rinkimų, kurie įvyks 2011 m. vasario 27 dieną, kampanija. Partijos, judėjimai, atskiri piliečiai jau gali registruotis, kad dalyvaus rinkimuose, registruoti rinkimuose dalyvaujančių asmenų sąrašus. Tą dieną jau galima pradėti kandidatų į savivaldybių rinkimus agitacijas, skelbti rinkiminių programų nuostatas.
Taigi kokią savivaldos rinkimų programos esminę naujieną turės Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus politikai, jeigu jų partijos lyderis, susisiekimo ministras E.Masiulis, tarsi nebesusivokdamas Lietuvos gyvenimo realybėje, prakalbo apie "nuskriaustus" valstybės įmonių vadovus?..

 


"Šilutės naujienos" yra Nacionalinės rajonų ir miestų leidėjų asociacijos narys. Ši asociacija jau ne pirmi metai kovoja, kad mūsų valstybėje užsimezganti pilietinė visuomenė būtų puoselėjama ir auginama. Neatsitiktinai nuo valstybės atkūrimo pradžios spaudai, kaip demokratijos puoselėtojai, pridėtinės vertės mokestis (PVM) buvo 5 proc. (kaip ir daugelyje civilizuotų Europos šalių). O kad laikraščiai pasiektų ir atokiausius kaimus, šalies Vyriausybė kasmet skirdavo kelių milijonų litų paramą "Lietuvos paštui", kurį valdo Susisiekimo ministerija.
Sveikinimo kalbose, susitikimuose su žiniasklaidos atstovais valstybės vadovai ir pati Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepamiršta tvirtinti, kad nepriklausoma spauda, žodžio laisvė tai valstybės stiprybės ir demokratijos garantas, kad žiniasklaida - ne verslas, bet misija, prisidedanti prie mūsų šalies piliečių ugdymo.
Tačiau šių kalbų darbais šalies vadovai nepagrindžia.
Jau praėjusių metų sausį Vyriausybės vadovo, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikčionių demokratų pirmininko Andriaus Kubiliaus sprendimais, žiniasklaidos įmonės buvo apmokestintos lygiai tokiais pat pridėtinės vertės mokesčiais, kaip ir kitos verslo įmonės - 21 proc. Tarsi šio verslo galimybės gauti pridėtinę vertę yra kaip ir "Klasko", "Achema", "Leo LT" ar alkoholinių gėrimų gamintojams. Keturgubą PVM mokesčio padidinimą žiniasklaidai A.Kubilius pavadino "mokesčio lenvatos panaikinimu".
Praėjusį trečiadienį "Šilutės naujienų" redakcija gavo Susisiekimo ministerijos valdomo "Lietuvos pašto" pranešimą, kad didinamos laikraščių pristatymo kaimo prenumeratoriams. Jis gerokai skiriasi nuo viešai "Lietuvos pašto" išplatinto pranešimo, kad prenumeratos pristatymo kainos didėja 40 proc. Iš tiesų, daugeliui redakcijų atsiųstuose raštuose nurodytos 52 proc. (miestuose) ar net 68 proc. (kaimuose) didesnės laikraščių pristatymo kainos.
Mūsų redakcija, kuri trečdalį laikraščio tiražo (apie 1000 egzempliorių) išplatina prenumerata, dėl vienašališko valstybės įmonės sprendimo patirs apie 20 tūkst. Lt nuostolį per metus.
"Lietuvos pašto" pranešimas redakcijai prilygsta ultimatumui. Nurodyta, kad jeigu redakcija iki lapkričio 15 dienos nesudarys sutarties tokiomis kainomis, tai paštas visai nenešios laikraščių prenumeratoriams.
Tik tos dienos vakare sužinojome pagrindinę priežastį, kodėl taip drastiškai pasielgta su visos šalies žiniasklaida, ir ypač su tomis redakcijomis, kurių leidinius skaito rajonų gyventojai. Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas E.Masiulis tapo valstybės įmonių, taip pat - ir "Lietuvos pašto", vadovų gelbėtoju - siekia jiems gerokai padidinti algas.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, šilutiškis Audrius Endzinas "Šilutės naujienoms" tvirtino, kad E.Masiulio kalbos per šalies žiniasklaidą negirdėjo.
Vertindamas E.Masiulio kalbas apie ketinimus didinti valstybės įmonių vadovų atlyginimus ir apie privačiame versle vadybininkams mokamas dešimttūkstantines algas, A.Endzinas kalbėjo, kad tai reikėtų vertinti tik kaip momentinį liapsusą. A.Endzinas viliasi, kad šis pasisakymas tik kokio nors pokalbio - interviu dalis, kuri tą dieną bus nuskambėjusi itin nevykusiai.
A.Endzinas sakė manantis, kad valstybės įmonių vadovų atlyginimai, ypač - ūkinių įmonių, turi tiesiogiai priklausyti nuo toms įstaigoms iškeltų užduočių ir nuo įmonės pasiekto pelno. Pasak A.Endzino, dabar valstybės įmonės į valstybės iždą įneša keliskart mažiau pelno, nei turėtų uždirbti.
A.Endzinas nemano, kad partijos pirmininko E.Masiulio kalbos apie atlyginimų didinimą kaip nors atsilieps Liberalų sąjūdžio rinkimų programai ir politikų veiksmams savivaldos rinkimuose. Jo manymu, didinti savivaldybės administracijos darbo mokos fondo nereikia, o savivaldybės įmonių vadovai turėtų pasistengti, kad įmonės dirbtų bent be nuostolio.
Rajono tarybos narys, liberalsąjūdietis Raimondas Plikšnys matė E.Masiulio kalbos videoreportažą internete. R.Plikšnys susidarė įspūdis, kad E.Masiulis padarė grubią politinę klaidą, viešai vertindamas kelių stambių įmonių vadovų atlyginimus bendrame valstybės gyvenimo kontekste. R.Plikšnys netoleruoja ir svaidymosi žodžiais "vagys", "bepročiai". Jis mano, kad daugybė piliečių tik gali pasvajoti apie 5000 Lt algą ir tikrai nelaiko savęs "bepročiais" ir "vagimis".
Suprantama, kad į didžiausių šalies įmonės vadovų postus rasti gerą vadovą už 5000 Lt yra sunku. Todėl reikia sudaryti metodikas, kad atlyginimas būtų susietas su darbo rezultatais ar gautu pelnu. "Gal ministras savo mintis galėjo išsakyti sklandžiau", - mano R.Plikšnys.
"Man, rajono politikui, liberalui, E.Masiulio teiginiai yra kaip akibrokštas. Tai tikrai nėra į naudą mūsų partijos skyriui prieš savivaldos rinkimus. Manau, ir kad skyrius turės savo poziciją šiuo klausimu, ir ją išdėstys partijos pirmininkui", - "Šilutės naujienoms" sakė R.Plikšnys.
Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas E.Vitkauskas "Šilutės naujienoms" kalbėjo, kad artimiausiu metu dalyvaus partijos tarybos posėdyje ir pirmininkui praneš apie tai, kokį ažiotažą tokie pasisakymai sukėlė rajono visuomenėje. Jis patikino, kad E.Masiulio teiginiai nėra tonas skyriaus rinkimų programai rengti ir siekti didinti savivaldybės įstaigų ar įmonių vadovų atlyginimus.
Sigitas GRINČINAITIS
Laikraštis "Šilutės naujienos"
atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.