Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalRegioninei spaudai – pašto niuksas ir politikų pažadai

2010-11-12

Politikai dar kartą apsivožė. Šįkart prieš regioninę žiniasklaidą. Garsiai deklaruodami esą jie suprantantys, kad vietinė spauda yra demokratijos garantas savivaldybėse, realiai nė piršto nepakrutino, kad išsispręstų pritvinkusi problema, kaip garantuoti spaudos prieinamumą kaimo teritorijose gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Kaimuose nesikuriant privačioms platinimo tarnyboms, spaudos prenumeratą ir pristatymą vykdanti AB „Lietuvos paštas“ kratosi minėtos paslaugos, nes kaimuose ji esanti nuostolinga, ir pagal įstatymą paštui neprivaloma. Visuomenės informavimo įstatymo nuostata garantuoja paramą leidėjams. Tačiau įstatymą priėmę seimūnai pamiršo parlamentinę kontrolę. Vyriausybė iki šiol, nors šalies biudžete ir yra numatyta kukli finansinė parama leidėjams, nepatvirtino jos paskirstymo tvarkos. Taigi šiandien savo skaitytojams turime pranešti nepageidautiną naujieną – laikraščių prenumerata brangs, tačiau tai nėra leidėjų užgaida.

 


AB „Lietuvos paštas“, lapkričio 2 d. leidėjams pateikęs ateinančių metų prenumeratos apdorojimo tarifus, sulaukė griežtos Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, Lietuvos periodinių leidinių asociacijų, Lietuvos žurnalistų sąjungos reakcijos. Išplatintuose pareiškimuose atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos paštas vienašališkai ženkliai padidino tarifus, nepaisydamas leidėjų nuomonės, be to, tai padarė pavėluotai, numatydamas itin trumpą sutarčių pasirašymo ir prenumeratos priėmimo terminą.

Visuomenei išplatintoje informacijoje Lietuvos paštas nurodė vidutinį tarifų pakėlimo procentą – apie 40. Tačiau iš tiesų didžiausia prenumeratos platinimo įkainių padidėjimo našta permesta ant regioninės spaudos pečių. Vietiniai laikraščiai dažniausiai yra 2-4 spaudos lankų (t. y. 8-16 puslapių). Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija paskaičiavo, kad miesto teritorijoje prenumeratos pristatymo įkainis vidutiniškai padidėja 51 proc., o kaime net 71 proc.! Jeigu regioninis laikraštis sugalvotų platinti ne 4 spaudos lankus, o 5, t. y. 20 puslapių, tai pašto tarifas padidėja net 230 procentų!

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos duomenimis, dėl naujų prenumeratos apdorojimo tarifų regioniniai, vietiniai laikraščiai, priklausomai nuo prenumeratos kiekio, per ateinančius metus patirtų nuostolių nuo 5000 iki 160 000 litų.Minėtų laikraščių organizacijų išplatinti pareiškimai, kuriuose akcentuojama, kad itin padidėjusios prenumeratos kainos vargu ar sunkmečiu bus įkandamos skaitytojams, o ypač prenumeruojantiems kaime. Vadinasi, kaimo žmonėms ribojama teisė į vietinės savivaldos, kuri yra demokratijos pagrindas, informacijos teisę? Vietinių laikraščių leidėjų nerimastis nepraslydo pro kai kurių politikų akis. Lapkričio 4 d. Seime per Vyriausybės valandą susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis parlamentarus ramino, esą tos kainos tik „planuojamos“ ir tokie „dideli įkainiai neturėtų būti“, o lapkričio 10 d. jis susitiksiąs su leidėjais ir aptarsiąs situaciją. Minėtąją dieną Susisiekimo ministerijoje vykusiame susitikime leidėjai įsitikino, kaip galima vienaip kalbėti, o kitaip daryti. Ministras E. Masiulis pareiškė, kad jis neturįs teisės nurodyti Lietuvos paštui sumažinti prenumeratos tarifus. Tokiu atveju ir taip jau nuostolingai dirbantis paštas, kurio akcijas valdo valstybė, patirtų dar didesnius nuostolius, o jam, kaip ministrui, grėstų net baudžiamoji atsakomybė. Dievaži, dar negirdėjome, kas nubaustas dėl bankrutavusių avialinijų, kas nubaustas iš ankstesnių pašto vadovų, kurie pigiai pardavė paklausiose vietose esantį nekilnojamąjį turtą ir brangiai pirko nereikalingą paštui žemės sklypą, kas atsakė už tai, kad „Lietuvos paštas“ apie 20-yje savivaldybių „Sodros“ paskelbtame konkurse prarado pelningą paslaugą – pensijų pristatymą ir t. t.

Susisiekimo viceministras, AB „Lietuvos paštas“ valdybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas leidėjams rėžė tiesiai šviesiai: išliks stipriausi laikraščiai! Ar tai tie, už kurių kyšo politikų ausys, ar kurie gausiai gauna mokamos informacijos iš įvairių valstybinių institucijų? Dauguma vietinių laikraščių tokios malonės neturi. Leidėjų argumentas, kad tuo ir esame stiprūs, nes turime daug prenumeratorių, bet būtent drastiškai pakeltos kainos dirbtinai sumažins jų gretas, viceministro nepaveikė, o dar labiau įkaitino atmosferą. „Mes galėjome įkainius padidinti tris šimtus procentų!“ – sarkastiškai kalbėjo viceministras. Mat paštas dėl prenumeratos pristatymo turįs net 15 milijonų litų nuostolių, o padidinus prenumeratos apdorojimo tarifus planuojama surinkti 3,5 mln. litų, kurie esą reikalingi laiškininkų atlyginimams.

AB „Lietuvos paštas“ generalinė direktorė Lina Minderienė lapkričio 10 d. po pietų vykusiame susitikime su Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija politikams atvėrė akis: jei bendrovė nebūtų valdoma valstybės, tai jai jau reikėtų skelbti bankrotą. Nors per šiuos metus nuostoliai sumažinti 33 mln. litų, tačiau didžiausios sąnaudos – 70 proc. darbuotojų atlyginimams išlieka.

Lietuvos pašto generalinė direktorė pateikė pavyzdį, kad Latvijoje paštas iš valstybės gauna apie 20 mln. dotacijos būtent prenumeratos pristatymui. Visuomenės informacijos įstatymas Lietuvoje įpareigoja remti nacionalinių, regioninių, vietinių laikraščių leidėjus, patiriančius nuostolių už prenumeratą kaimo teritorijose. Įstatymas – įstatymu, o Lietuvoje, kad ir norėta gero, o išeina kaip visada. Nors šių metų biudžete ir numatytas 1 milijonas litų kompensacijoms, kurios maždaug 300 leidėjų būtų paskirtos per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, tačiau Vyriausybė iki šiol nepatvirtino jų skyrimo tvarkos. Metai baigiasi, prenumeratą skelbti reikia jau dabar, o kompensacija tik popieriuje. Tačiau politikai suokia, esą ateinančių metų biudžete pasiūlysiantys paramą leidėjams padidinti dar 3 mln. litų. Vieni pirmųjų tokią idėją pateikė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai. Iš pradžių šios politinės partijos bastionas – Susisiekimo ministerija – pridusina leidėjus, o paskui gelbėtojai iš tos pačios politinės grupuotės Seime atseit tiesia pagalbos ranką.

Tą pačią nelemtąją lapkričio 10-ąją susisiekimo ministras dėl prenumeratos apdorojimo tarifų pasiūlė leidėjams derėtis individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją (!?), be to, sudaryti darbo grupę, kuri parengtų kitiems metams naują prenumeratos apdorojimo įkainių metodiką, taip pat įsipareigojo siekti, kad 2011 m. šalies biudžete būtų skirta didesnė kompensacija leidėjams.

Tą pačią dieną po pietų vykusiame Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakcijos susitikime su leidėjais, pašto atstovais frakcijos seniūnas Jurgis Razma pripažino, kad keturis kartus spaudai padidinę PVM dabar negalintys paminti prievolės jai padėti. Šiai problemai spręsti taip pat sudaryta frakcijos narių grupė, kuriai vadovaus parlamentarė Agnė Bilotaitė. Tokių darbo grupių sukūrimas yra pavėluotas reikalas. Jas reikėjo kurti jau rugsėjo pradžioje, o ne dabar, kai prenumerata jau paskelbta, o šalies biudžeto ateinantiems metams eilutės beveik surikiuotos.

Tą pačią lapkričio 10-ąją premjeras Andrius Kubilius parašė raštą ministrui E. Masiuliui: „Prašau Vyriausybės pasitarimui pateikti svarstyti informaciją dėl 2011 m. planuojamų periodinių leidinių prenumeratos pristatymo įkainių“. O šventas naivume! Pasirodo, net ministras pirmininkas patikėjo, kad įkainiai tik planuojami… Tad kokią prasmę turi jo raštas susisiekimo ministrui?

Vilija BUTKUVIENĖ
NRMLLA valdybos pirmininkės pavaduotoja, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.