Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalAvinėlis pasipurtė

2010-12-06

   Kad valstybinių įmonių vadovai pamiršo, kas tikrasis jų šeimininkas, ir jau seniai tvarkosi taip, kaip jiems patinka, dar kartą parodė nesenas įvykis, kurį gausiai atskleidė įvairios respublikinės žiniasklaidos priemonės. Mintimis dalinasi Nomeda SIMĖNIENĖ, "Kupiškėnų minčių" leidėja. 

   Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Mykolas Majauskas į pirmuosius laikraščių puslapius pateko po darbinio skambučio AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansininkams. Šis jaunas pareigūnas išsakė vyriausybės poziciją, kad šioji įmonė, tiesiogiai pavaldi Susisiekimo ministerijai, duoda nepakankamą grąžą savininkams, t.y. mums, Lietuvos piliečiams. Stebint, kokią reakciją ir sumaištį  sukėlė šis skambutis, tenka daryti išvadą, kad buvo pataikyta į dešimtuką. Susierzinimas dar padidėjo, kai premjeras  viešai patikino, kad patarėjas kalba ir dirba tik suderinęs pozicijas su juo ir kad niekuo čia nereikia stebėtis. Šiuokart nustebino ne tik kai kurių kolegų žurnalistų solidarumas, ginant „vargšą“ LG generalinį direktorių, bet ir Susisiekimo ministerijos aukščiausio lygio vadovų komentarai. Šoką ir sukrėtimą patyrusius valdininkus suskubo gelbėti ir opozicijoje esantys politikai. Tokia jų elgsena tai tikrai nestebina - jiems tik eilinė proga pamojuoti ore kumščiais. O esminiai klausimai apie valstybės išgyvenimą, kaip dažniausiai atsitinka, lieka kažkelintame plane. Internautų komentaruose galima buvo rasti daug paprasta žmogiška logika pagrįstų pastebėjimų. Kaip antai- „...LG nuosavas kapitalas – 2,2 mlrd. Lt, tai tegul per metus į biudžetą moka bent 10 proc. nuo nuosavo kapitalo…”(vz.lt). Taip pat šiuokart buvo daug pagiriamųjų žodžių premjerui bei jo komandai, išdrįsusiems pajudinti didžiulius valstybės turtus valdančius veikėjus. Belieka pridurti - seniai taip reikėjo. Gal tuomet ne taip skaudžiai būtų atsiliepęs sunkmetis mums, paprastiems Lietuvos gyventojams. “Įmonės turi siekti pelno ir mokėti dividendus, tačiau tai anaiptol nereiškia elektros, pašto ar geležinkelių paslaugų įkainių brangimo, atvirkščiai, efektyviai naudojamas turtas ir optimizuojamos išlaidos turėtų leisti ne tik pasiekti reikiamą grąžą savininkui, bet išlaikyti ir konkurencingus tarifus bei kainas.“(M.Majauskas). Sutinku su šiais teiginiais visu šimtu procentų. Linkiu jaunajam patarėjui ir toliau likti reikliam ir principingam, juolab kad po  aikčiojimų dėl neva neišprususio jauno valdininko veiksmų  ir ironiško šaipymosi, visgi  „avinėlis  pasipurtė“- ministras Eligijus Masiulis pranešė, kad kitąmet AB „Lietuvos geležinkeliai“ valstybės biudžetą praturtins kur kas įspūdingesne suma - 150 mln. Lt.

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.