Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalKalėdų paslaptis: ateities numatymo šventė

2010-12-23

Kalėdos yra metas, kai daug tamsos ir mažiau darbų, todėl yra puiki proga stabtelėti bei susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslus. Taigi kokios šio švento meto senosios prasmės, o kokios dar tik būsimos. Artėjant didžiausioms metų šventėms galima paklausti ar tikrai Kalėdos yra tik dovanų laikas? Jei ne, tai kas už to slypi?

Pagoniškos Kalėdos: ateitis išburiama

Pagoniškos Kalėdos – tai viduržiemis, kai tamsa ir naktis yra pati stipriausia. Naktys vis ilgėjo ir jeigu tai nesiliautų, gyvenimas nugarmėtų į tamsą, nebūtį ir prapultį. Pasaulio antgamtinės jėgos, nežemiškos dvasios pagonims pasireikšdavo visa galia: panašiai kaip ir Rasos metu, tačiau ir visai skirtingai. Per Rasas mūsų gyvenimas susiliečia su dangumi, o per Kalėdas – su požemio, mirusiųjų pasauliu. Abiejų švenčių metu buvo manoma, kad žmonės ir gamta patenka į reikšmingus pasikeitimo taškus. Šiuo metu dievybių ir dvasių padedami galime sužinoti savo likimą: jį nuspėti arba nulemti.
Visi tie spėjimai ir poveikiai buvo „šamaniški“: burtais ir paslaptingais manipuliavimais dalyviai esą įgyja savotišką ateities nušvitimą. Nori tikėk, nori ne, bet ateitis yra išburiama. Ištraukus šiaudą, liejant vašką, stebint gamtos reiškinius, klausant ką šneka gyvuliai ir t.t.
 Sakraliniu momentu žmonėms atsiveria lemtis. Sudėtingu, netiesioginiu būdu susižinomi patys svarbiausi ateities klausimai: kiek ilgai gyvensime, kur nutekėsime, koks laukia derlius, ar apniks žmones ir gyvulius ligos ir pan.
Pagoniška ateitis gali būti išburta, nors ji nėra fatališkai nulemta. Ją galime pakreipti burtais, kerais, santarve su protėvių dvasiomis bei sandėriais su dvasiomis ir vėlėmis. Idėja, kad galima ateitį susiplanuoti ir ją susikurti patiems, pagonims atrodė nesuvokiama ir absurdiška.

Krikščioniškos šv. Kalėdos: ateitį kuriame laikydamiesi Dievo plano

Krikščionybė įnešė didelių pokyčių. Bažnyčia moko, kad žmonės turi laisvą valią, tačiau kartu Dievas pateikė aiškų teisingo gyvenimo planą bei primygtinai pasiūlė jo laikytis. Tas planas supaprastintai yra toks: „gyvenk taip, kad patektum į Dangų“. Gyvenimas yra kupinas sunkumų ir išbandymų, tačiau juos įveikti padeda Tikėjimas. Bažnyčia pateikia teisingo ir nuodėmingo gyvenimo apibrėžimus, klaidų atitaisymo prievolę bei būdus.
Šv. Kalėdos tampa vilties – Išganytojo gimimo metas. Per šv. Kalėdas tikintiesiems kasmet patvirtinama, kad Dievas mus taip stipriai myli, jog mūsų išganymui paaukoja savo sūnų.
Skirtingai nuo pagoniškų Kalėdų, ateities nebereikia burti. Ji bus skirta kiekvienam pagal nuopelnus. Kiekvienas gaus Dievo dovanotą pomirtinį gyvenimą Rojuje, jei laikysis gyvenimo taisyklių.
Šv. Kalėdų metu yra savotiškai kasmet atnaujinama šeimyninė sutartis dėl jos narių pomirtinės ateities. Šeimoje švenčiamas Dievo sūnaus gimimas, kuris garantuoja tos ateities neišvengiamumą. Taigi krikščionybė pateikia nuostabią, stiprią, motyvuotą ir labai įpareigojančią tikinčių žmonių tikslų formavimo sistemą.
Universitete su studentais nagrinėdavome gyvenimo tikslų, jų pasiekiamumo ir efektyvumo klausimus. Ne kartą teko klausti: „Prašau pakelkite rankas tie, kurie gyvenate laikydamiesi principo: „gyvenu taip, kad patekčiau į dangų“. Deja, pakildavo vos viena kita ranka, o kartais net ir nei vienos.
Nesu kompetentingas giliau analizuoti šiuolaikinio žmogaus santykio su Bažnyčia, tačiau matyti, kad jaunimas nebėra religingas. To negalima nepaisyti, nes į vakuumą braunasi antivertybės. Nelikus tvirtų ir neabejotinų gyvenimo orientyrų, juos nesunkiai pakiša rinkodara. Gyvenimo prasmė daliai visuomenės susiaurėja iki primityvių apsipirkimo ar pasilinksminimo tikslų.

Šiuolaikiškos Kalėdos: dovanų šventė!

Jeigu pripažinsime, kad didelė dalis gyventojų liko tik formaliais krikščionimis, o su protėvių dvasiomis bendraujančių pagonių išvis beveik nebėra, tai kokias Kalėdas mes švenčiame? Kas jas įprasmina? Eglutė? Kūčiukai? Kalėdų senis ir dovanėlės?  Manau, kad šiuo metu dominuoja „maksimų“ ir televizijų šou primestos kičinės Kalėdos.   
Susirūpinusiu veidu viena televizijos „žvaigždė“ klausia, kiek valgių reikia paruošti Kalėdų stalui? Kitas „žvaigždūnas“ siūlo susikurti laimę nusipirkus žaidimo bilietą. Ypač daug dėmesio, prekybos centrų džiaugsmui, viešojoje erdvėje skiriama aiškintis, kas kokias dovanas dovanoja, kiek jų reikia ir kaip be jų mes tampame nelaimingi. Kartais atrodo, kad Dievo vieton stojo Vartojimas: laimė yra kuo daugiau suvartoti. Sakralinių prasmių mažėja arba, geriausiu atveju, jos lieka paraštėje, o šventė tapo apsirijimo, masinio keitimosi atvirukais ir dovanomis procedūra, kurią valdo marketingo dėsniai.
Kalėdinių dovanų dovanojimas nėra nei etnografinė, nei lietuviška tradicija ir tikrai nėra Kalėdų esmė, tačiau dovanų ritualas yra įsigalėjęs ir jo nepanaikintume jokiais argumentais. Jokia kita šventė nėra taip komercializuota kaip Kalėdos. Prekybininkai uždirba didelį pelną, todėl tą pasipinigavimo metą jie pasistengė ištęsti kuo ilgiau. Kalėdinė prekyba prasideda jau nuo lapkričio vidurio. Masinio parduotuvių šlavimo laikotarpis! Atrodytų tarsi visus metus gyvename tam, kad metų gale gausiai pavalgytume ir pašiugždintume dovanų popierių. Kalėtos šeimoms tapo varginančiu dovanų pirkimo ir jų besaikio dovanojimo ritualu, kai  nebelieka dėmesio artimajam, o nuoširdumą keičia gausumas, brangumas ir dydis.
Vartojimo kultūra visai iškraipė Kalėdų prasmes. Kalėdos jau nebe jauki šeimos šventė. Juk būtina paskambinti ir pasveikinti gausybę draugų ir giminaičių, išsiųsti visiems atvirukus. Laikui bėgant atvirukų siuntimas, šis smulkus dėmesio ir pagarbos pareiškimo ženklas, vis „sunkėjo“, transformavosi ir tapo didele įvairiausių institucinių dovanų industrija.
Aukštesnes pareigas užimantis valdininkas, įtakingesnis verslininkas Kalėdų metu gauna šimtus atviručių, lygiai taip pat šimtus ir išsiunčia. Savivaldybės, ministerijos, verslo įmonės šiam tikslui išleidžia nemažas sumas, neretai užsako ir nuperka menininkų sukurtus atvirukus, kurie jau yra brangios dovanėlės, solidžiai reprezentuojančios institucijas.

XXI a. Kalėdos: ateities planavimo šventė?

Šventė, kokia ji bebūtų, visada turi turėti pagrindinį šventą tikslą, apie kurį sukasi visa šventės prasmė. Manau, kad tokia pačia švenčiausia Kalėdų prasme buvo ir lieka MŪSŲ ATEITIS. Kadaise ji buvo išburiama, vėliau buvo suprasta, kad pomirtinį gyvenimą galime nusipelnyti pagal savo laisvai apsispręstus poelgius. Tačiau dabar vis aiškiau suvokiame, kad ateitis gali būti planuojama ir savo jėgomis įgyvendinama net ir šiame pasaulyje. Beje, tai visai neprieštarauja ir krikščioniškam mokymui.
Iš senųjų sakralinių ritualų liko tik bendra Kūčių vakarienė. Tačiau ar pamirštų tradicijų vietos negalėtų užimti sąmoningas šeimyninis bendravimas, kuriame jaukiai aptariami prabėgę metai, įvertinama, kaip sekėsi siekti prieš metus visų, net ir mažiausių šeimos narių, išsikeltus tikslus ir dėmesingai bendraujant pasidalinti kitų metų planais? Tinkamiausias metas apie tai kalbėtis yra, ko gero, Kalėdos.
Anksčiau tik retam tekdavo laimė tapti savo peties likimo kalviu. Daugelis nugyvendavo likimo skirta gyvenimą: valstiečiu gimęs, juo ir likdavo. Dabar yra kitaip, kiekvienas gali gyventi tokį gyvenimą, kokį pats pasirenka. Ne valdžia, ne prigimtis, bet mes patys esame savo gyvenimo kelio architektai. Todėl to kelio planavimas yra neparastai svarbus. Jei sutinkame, kad gilioji Kalėdų šventės prasmė yra šeimos sakralinis susibūrimas, kuriame atsiranda reta galimybė susitelkti bendriems tikslams, apsibrėžti vertybes ir aptarti šeimą sudarančių asmenų tikslus, norus, viltis ir siekius, tada turime sutikti, kad turime tokius tikslus planuoti.
Tikriausiai daugelis pritarsime, kad tokie gyvenimo tikslus ir mūsų santykius formuojantys pokalbiai  yra svarbūs. Tačiau lygiai taip pat daugelis prisipažinsime, kad nežinome, kaip juos reikėtų vykdyti: mūsų to niekas nemokė nei šeimose, nei mokyklose. Čia nebandysiu perteikti psichologinėje ir vadybinėje literatūroje perteikiamų patarimų. Tepaminėsiu, kad tokiame pokalbyje yra siūloma visų pirma prisiminti, jei reikia ir patikslinti šeimos ir jos narių gyvenimo siekius. Po to būtina apmąstyti mūsų siekius gerinant santykius su žmonėmis ir artimaisiais, tobulinant savo asmenybę. Patartina nepamiršti siekiamų kūrybinių tikslų. Galiausiai turime nepamiršti kitų metų darbų, planuoti pajamas, būsimas keliones, materialinius įgijimus.  Be to tai reikėtų daryti raštu, kad kitąmet galėtumėm prisiminti savo pažadus sau ir artimiesiems.
Jeigu šiemet ištrauktume pernykščius ar dar senesnius Kalėdų raštelius, kuriuose mes kiekvienas atskirai šeimoje ir bendrai kartu planavome savo būsimus metus, taip mes prisiliestume prie pačių švenčiausių dalykų ir nuveiktume daug daugiau nei traukdami šiaudus iš po staltiesės. Kai tai darome šeimoje, per Kalėdas, tai vaikai mokosi iš tėvų gyventi tikslingai. Be to, tėvai pradeda pažinti ir augančius savo vaikus, matydami kaip kinta jų tikslai. Viešai paskelbti tikslai, ypač, kai po metų yra pasižiūrima kaip jie buvo įgyvendinti, stipriai įpareigoja. Visa tai padeda mums ir mūsų artimiesiems augti ir vienas kitą paremti.
Kalėdos visada buvo stebuklas ir stebuklų metas. Dovanoti burtą, solidarumą dėl ateities – neprilygstama. Tokia dovana nesulyginama su jokia kita. Šią prasmę mes galime išsaugoti, todėl linkiu visiems išdrįsti ir pabandyti įvykdyti šį kalėdinį ritualą ir suplanuoti savo darbus bei siekius ateinantiems metams. Kalėdiniame šeimos rate tai galėtų įgyti svarią visų metų kulminacinio bendravimo svarbą. Geriau jauskimės pasimetę dideliuose prekybos centruose, nei aklai beklaidžiojantys savo gyvenimo kelyje.
Profesorius KĘSTUTIS MASIULIS

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.