Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalPolitikai praregėjo: spaudai mokesčiai per dideli

2011-06-01

    Prieš trejus metus žiniasklaidai ženkliai padidintas pridėtinės vertės mokestis, socialinio draudimo įmokos, pernai keliasdešimt procentų kilstelti prenumeratos pristatymo įkainiai neišgelbėjo nei valstybės biudžeto, nei Lietuvos pašto. Priešingai, įmokos į valstybės biudžetą sumenko, prenumeratos mažėjo, spaudos kokybė blogėjo, o Lietuvos gyventojams kylančios spaudos kainos sumenkino galimybę pasinaudoti demokratijos įvairove. Tokias realijas pagaliau pripažįsta ir kai kurie politikai, 2008-ųjų gruodį įvykdę naktinę mokesčių reformą.

     Prieš savaitę Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija aptarti susiklosčiusios sudėtingos situacijos regioninėje ir vietinėje spaudoje į susitikimą pakvietė Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos bei AB Lietuvos paštas vadovus.

Frakcijos seniūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Jurgis Razma neslepia, kad mokesčių klausimai yra tokia sritis, kurioje galioja nerašyta taisyklė – kokia bebūtų koalicija, sprendžianti šiuos klausimus ji stengiasi palaikyti Vyriausybės poziciją, ypač sunkmečiu, kai reikia suvaldyti krizę.Tačiau J. Razma atvirai ištarė, kad politikai turi prisiimti atsakomybę dėl priimtų sprendimų, kurie pablogino ypač vietinės spaudos sąlygas, o tuo pačiu suvaržė ir laisvą žodį.

    Spauda vienu metu patyrė keletą kirčių – keturis kartus padidintas PVM, taip pat padidintos socialinio draudimo įmokos autoriniams atlyginimams, apie 50 proc. mieste ir 70 proc. kaime šoktelėję Lietuvos pašto prenumeratos pristatymo įkainiai. Šalyje siautėjanti krizė atsiliepė ir pagrindinėms periodinių leidinių pajamoms: reklamos apimtys sumažėjo daugiau kaip 40 proc. Nacionalinės rajonų ir laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė Ramutė Šimukauskaitė susitikime akcentavo, kad laikraščių leidėjams teko spręsti sunkų išgyvenimo klausimą. Tai vertė priimti drastiškus sprendimus: mažinti darbuotojų skaičių ir jų atlyginimus, „apkarpyti“ spaudos lankus, ieškoti galimybių spausdintis Latvijoje arba Lenkijoje, kur PVM yra dvigubai mažesnis. Pastebėta dar viena neigiama tendencija: finansinėje duobėje atsidūrusius laikraščius pradėjo supirkinėti verslo ar politikų grupuotės.

    Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkės pavaduotoja Vilija Butkuvienė akcentavo, kad būtina skaidrinti valstybės institucijų skelbiamų konkursų mokamai informacijai sąlygas. Seimo narė Agnė Bilotaitė apgailestavo, kad parlamentarai tik šnekomis pritaria tokiai iniciatyvai, tačiau realių sprendimų dėl šios problemos nėra priėmę.

    Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai ištarė, kad nuo ateinančių metų yra galimybė mažinti PVM spaudai. Šalies vadovės įsitikinimu, spauda negali būti vertinama tik iš verslo pozicijų, nes būtent jos gyvybingumas lemia ir valstybės demokratijos plėtrą. Šiai minčiai nei premjeras Andrius Kubilius, nei finansų ministrė Ingrida Šimonytė nelinkę pritarti, esą išimtys versle tik iškreipia rinką. Tačiau Finansų ministerijos garsiai neplatinami duomenys visgi įrodo, kad leidybos verslui tekusi mokestinė dalia nepapildė biudžeto ir nebuvo efektyvi. Priešingai, finansiniai rezultatai, kurie, deja, neigiamai atsiliepė spaudos kokybei, yra apgailėtini. Pavyzdžiui, apmokestinamojo pelno pokytis, lyginant 2009 m. su 2008 m., yra minus 43 proc., PVM – 16 proc., gyventojų pajamų mokesčio iš leidybinės veiklos, palyginus minėtus metus, į valstybės biudžetą surinkta beveik 43 proc. mažiau. 2010 m. palyginus su 2009 m., PVM surinkta beveik 9 proc. mažiau, GPM – 17 proc.

    Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos surengtame susitikime dalyvavusi AB Lietuvos paštas generalinė direktorė Lina Minderienė akcentavo, kad laikraščių prenumeratos pristatymas į kaimus paštui visada bus nuostolingas. Jos nuomone, nuolatinis įkainių didinimas vis tiek neišspręs problemos, tačiau Lietuvos Vyriausybei prenumeratos pristatymą kaime reikėtų pripažinti socialine paslauga ir ją dotuoti. Tokia esanti Europos Sąjungos senbuvių, Skandinavijos ir net kaimyninių Latvijos ir Estijos šalių patirtis. Šiam pasiūlymui įteisinti reikėtų atitinkamų įstatymų pakeitimų, o svarbiausia – geranoriškos politinės valios. Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas J. Razma patikino, kad Seime svarstant ateinančių metų biudžetą frakcija ieškos galimybių, kaip spaudai sumažinti PVM iki 9 proc., kaip skaidrinti viešuosius valstybinių institucijų mokamų informacijų pirkimus, kaip didinti Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo galimybes, o Lietuvos paštui skirti valstybinę dotaciją laikraščių prenumeratos pristatymui kaimo teritorijose.

 

Vilija BUTKUVIENĖ

 

 

 

 

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.