Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalŽurnalistų seminaras: rimtos kalbos ar tik pereinamasis laikotarpis?

2011-09-08

    Šalies regioninės spaudos darbuotojai vasarą palydėjo Kulautuvoje. Palydos buvo pavadintos stovykla-seminaru. Šį renginį kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga ( LŽS) organizavo Nacionalinė rajonų ir miestų leidėjų asociacija (NRMLLA). Jaukus Kulautuvos miestelis, puikus čionykštis pušų oras labiau tinka poilsiui, tačiau diskusija „Lietuvos regioninė ir vietinė spauda: problemos ir perspektyvos“ buvo darbinga.

     Puikus... moderatorius
    Anot kalbininkų, lotyniškąjį „moderatorius“ lietuviai vartoja be reikalo: mes turim puikius, beveik tautiškais tapusius žodžius „vadovas“, „pirmininkas“. Vis dėlto reikia pripažinti: žurnalistas Ginas Dabašinskas buvo puikus Kulautuvos stovyklos-seminaro... moderatorius. Niekas čia nevadovavo ir nepirmininkavo, susirinkta pakalbėti rimtais dalykais: padiskutuoti su Kulautuvoje žurnalistų  pramintais pozicija ir opozicija - Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu bei Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnu Algirdu Butkevičiumi,  pasiklausyti laisvų ir nepriklausomų apžvalgininkų Lauro Bielinio (gauti dovanų naują jo knygą „Prezidentė“) ir Vidmanto  Valiušaičio (gauti dovanų senėlesnę jo knygą „Kada prasideda diena nauja. Reporterio užrašai apie mūsų laisvę ir nelaisvę“).

     Valdiška spauda
   „Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir Leidėjų asociacijos pirmininkės pavaduotoja Ramutė Šimukauskaitė jau pasodinti... Galime pradėti!“ - linksmai startavo G.Dabašinskas.  Akacijų alėjos poilsiavietėje „Miško svetainė“ užu didžiulio svetainės stalo atsisėdo ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, savo pasisveikinimo kalbą pradėjęs reta žinia: nuo rugsėjo pradžios Kauno rajono savivaldybė 25 tūkst. tiražu pradėtas leisti neperiodinis leidinys „Pakaunės kraštas“. „Mes neturim regioninės spaudos. „Kauno diena“ – miesto laikraštis. Mūsiškis leidžiamas savivaldybės kūrybinėmis pastangomis“, - sakė meras. Kol žurnalistai ir rajoninių laikraščių redaktoriai gliaudė žinią, svečias spėjo renginio dalyvius supažindinti su Kauno rajono savivaldybe: ją sudaro 25 seniūnijos, pagal gyventojų skaičių (apie 90 tūkst.) ji – 7-oji šalyje, ji didžiuojasi turistų ir poilsiautojų pamėgtomis Kulautuvos, Kačerginės, Zapyškio, Vilkijos ir kitomis seniūnijomis. Europos Sąjungos lėšomis restauruojamas Raudondvario dvaro architektūrinis ansamblis, tvarkomos Panemunės prieplaukos, „Mėlynos vėliavos“ ženklu žada pasipuošti ir Kulautuvos prieplauka. Kažin ar rastume kitą tokį rajoną, stebinantį tarmių - žemaičių, aukštaičių ir suvalkiečių – įvairove, upių – Nevėžio, Nemuno ir Neries – vingiais, kultūros paveldo – per 300 – paminklais... Nuo šiol – ir savivaldybės laikraščiu.

     Kaip bus toliau?
    Anot LŽS pirmininko D.Radzevičiaus, Kauno savivaldybės laikraščiui viskas bus gerai. Kurį laiką. O kaip bus rajonų laikraščiams, skaitytoją pasiekiantiems savo lėšomis? Leidėjų asociacijos pirmininkės pavaduotoja R.Šimukauskaitė vardino skaičius, padiktuotus Vyriausybės ir gyvenimo: laikraščių leidyba – vienintelė verslo rūšis, apmokestinta PVM mokesčiu nuo 5 iki 21 proc., apie 70 proc. brango laikraščio pristatymas  kaimo skaitytojui, apie 30 proc. – popierius, 4 kartus didėjo autorinio atlyginimo mokesčiai. Kokie rezultatai? Mažėjo laikraštininkų atlyginimai, leidinių periodiškumas, jų apimtis. Laikraščiai beveik be vargo patenka į politikų ir verslininkų rankas. Mažėja tiražai. Anot pirmininkės pavaduotojos R.Šimukauskaitės, NRMLLA, jungianti apie 30 rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, skaičiavo bendrąjį 200 tūkst. tiražą. Šiandien jis besiekia 150 tūkst. egzempliorių. Metų pradžioje rajonų laikraščių redaktorių viešnagė pas  prezidentę Dalią Grybauskaitę suteikė viltį, jog laikraštininkams bus sumažintas PVM, o NRMLLA vadovų susitikimai su Seimo ir Vyriausybės nariais nepakitusias padėjo išsaugoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo nuostatas. Bet tai – tik kol kas. Fondo tarybos darbe šiais metais dalyvauja ir leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė. Tikimasi, jog laikraštininkams tai padės labiau pažinti jo veiklą.

     Maksimaliai nepriklausomas
    Ar gali atsitikti taip, kad kultūros ministras vienvaldiškai spręs fondo reikalus,  bandė atsakyti susitikime su žurnalistais pozicijai atstovavęs V.Stundys. Jo manymu, 2010 m. fondui buvo nesėkmingi: jo taryba ėmė elgtis keistai. Šiuo metu jame – valstybės kontrolė. Kiek ji čia užtruks? Metus? Kokios bus jos išvados? „Spaudos rėmimo fondas - valstybės suformuotas instrumentas remti nebulvarinę spaudą ir veikiantis per 10 metų - turėtų išlikti maksimaliai nepriklausomas ir nepolitinis“,  - kalbėjo p. Stundys.
Jo nuomone, nėra vilčių, kad laikraščių pristatymą į kaimą Seimas pripažintų socialine paslauga ir jos nuostolingumui kompensuoti šalies biudžete rastų apie 20 mln. litų. Nerealu. Parama rajonų laikraščiams turėtų išlikti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei galimybė laikraščių leidybos verslui sumažinti PVM. Ar kas nors skaičiavo, kaip smarkiai praturtėjo valstybė, padidinusi laikraštininkams šį mokestį? Į šį klausimą negalėjo atsakyti ir Seimo narys A.Butkevičius. Jo manymu, tokių pajamų neįmanoma administruoti, o jo įsitikinimu, valstybė privalo remti spaudos kultūrinius projektus. „Į puikių Jiezno kultūros namų atidarymą žurnalistai neužklydo: nebuvo žvilgterta net kameros objektyvo krašteliu, nebuvo grybštelta plunksna... Tąkart spauda ir televizija narstė Jurgelevičiūtę. Taip neturėtų būti. Reikia padėti krašto regionų laikraščiams. Valstybės pagalba žmogus turi pigiau gauti laikraštį. Problema nėra neišsprendžiama“, - kalbėjo Seimo narys.

     Niekas nepraturtėjo
     Atsistojo LŽS pirmininkas D.Radzevičius. Jis jau ne pirmą kartą gvildena problemą apie didžiulį dėmesį informacinėms sistemoms, ES pinigais diegiamoms šalyje, pasiekiančioms atkampiausius kaimus. Ir tikrai: svetainių turėtojams neskauda galvos dėl skaitytojo galimybės turėti internetinį ryšį: tam skiriamos milijoninės įvairių fondų lėšos. „Rusijos vadovų Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino doktrina „Dėmesys - interneto medijai ir televizijai“ tampa artimas ir Lietuvai. Taip lengviau kontroliuoti tautą. Net 173 mln. litų - informacinių sistemų infrastruktūrai ir tik 6 mln. – Spaudos, radijo ir televizijos fondui“,  - kalbėjo pirmininkas. 
„Spauda – ne šventoji. Tačiau įerzinto šuns statusas nenaudingas abiem pusėms – nei laikraštininkams, nei valdininkams.  Iš kur toks spaudos nervingumas? Vokietijos spauda nestokoja kritikos, tačiau ten nėra drabstymosi. Tai rodo mūsų nacionalinės spaudos bėdą. Tačiau ne laikraštininkai kalti, kad nėra resursų ugdyti žurnalistinį profesionalumą. Ar lietuviai yra ką nors girdėję apie Estijos kultūros kapitalo įstatymą? Šios šalies Kultūros ministerijos biudžeto potencialas 9 kartus didesnis nei mūsų. Būtina sutelkti pajėgas ilgalaikei distancijai, nepamiršti, kad Lietuvoje iš spaudos dar niekas nepraturtėjo “, - kalbėjo apžvalgininkas V.Valiušaitis.
Anot L.Bielinio, jei valstybė remia spaudą, tai ji iš jos ir pareikalaus. „Spauda gyvena pereinamuoju laikotarpiu, ją išguis modernesnės technologijos nei popieriuje spausdintas žodis“, - teigė jis, nė kiek nepabijojęs bent jau Kulautuvoje tapti nepopuliaru. Turbūt dėl to ir buvo smagu gauti jo autografą knygoje „Prezidentė“.
     Nedaug laikraštininkų susirinko Kulautuvon: „Gimtasis Rokiškis“, Šilutės „Šilo karčiama“, Marijampolės „Suvalkietis“, Prienų „Gyvenimas“, Elektrėnų „Kronika“ ir „Trakų žemė“. Kitiems atvykti trukdė bulviakasis arba kelionės kaštai.

Rita BRIEDIENĖ, laikraščio "Gimtasis Rokiškis"redaktorė

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.