Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalKieno pareiga saugoti lietuvišką žodį?

2012-05-09

Gegužės 7 d. Seimo rūmų Konstitucijos salėje surengta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirta šventė subūrė ne tik leidėjus, žurnalistus bei spaustuvininkus, bet ir politikus, kultūros darbuotojus, kalbininkus.

    Kertinis akmuo
    Nei susirinkusieji, nei kalbėjusieji – niekas neabejojo kalbos ir spausdinto žodžio svarba.
„Mūsų kalba, mūsų raštas ir mūsų žodis – mūsų valstybės pamato kertinis akmuo“, - sveikinimo kalboje sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Išsaugodami pagarbą pagrindinei šventės temai, kiekvienas kalbėjo – vis dėlto - tik iš savo varpinės. Valdžios atstovai žurnalistų darbe pasigenda valstybingumo dvasios. „Spauda valstybei neatstovauja, išskyrus galbūt knygas“, - sakė Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas. „O ar valstybei reikia spaudos atstovavimo?“ – klausė „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Nepolitikavo
    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė nepolitikavo. Susirūpinusi ji kalbėjo apie tai, jog prieš gerą 10-metį mūsų kalba dar buvo tapatinama su kryždirbyste, o štai dabar atsakomybė už jos išlikimą bekrinta ant tų, kurie spausdintą žodį neša visuomenei. Ir jei laikraštininkai bei leidėjai kalbos neišlaikys, tai ir tauta jos nebeišsaugos.
Apie spausdintą žodį kalbėjo ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman.
Vinco Kudirkos premijos laureatė žurnalistė Gražina Sviderskytė, pasinaudodama proga, priminė apie tai, jog mokslo sukauptos žinios ir žiniasklaida keliauja skirtingais keliais. Ji ragino kalbėti apie tai bei ieškoti šių dviejų informacijos šaltinių santakos.

    Valdžios sprendimas
    Nedaug rajoninių laikraščių atstovų atvyko į iškilmingą renginį, skirtą jų profesijos ištakoms pagerbti. Jį organizavusios Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) bei Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija (NRMLLA) reziumavo neatvykusiųjų priežastis. „Darbas“, - teisinosi redaktoriai. Tačiau neslėpė jie ir antrosios noro likti namuose priežasties - šventę reikia švęsti su savo kolektyvu.
Spauda nebepaneša valdžios užkrautos mokesčių naštos: kelionės į renginius Vilniuje daugeliui bėra prievolė. Leidėjai belaukia Seimo šiandienio svarstymo, sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą iki 9 proc. ar palikti tą patį. Bet koks valdžios sprendimas taps Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos renginių akcentu bei dėmesiu, anot p. Smetonienės, saugantiesiems lietuvių kalbą.

    Betiks parodai...
    „Vietinė spauda vis dar yra arčiausiai vietinių žmonių: į redakciją galima užeiti nevaržomam specialių leidimų, korespondentui galima išsipasakoti lyg psichologui, o redaktoriui tiesiai šviesiai išrėžti į akis jo redaguojamame laikraštyje padarytas klaidas“, - sakė NRMLLA pirmininkė Vilija Butkuvienė. Kas gi tuo abejotų?
Pakvietęs į Vidmanto Staniulio čia pat, Seime, atidarytą spaudos draudimo laikotarpio leidinių parodą LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius laikraštininkus perspėjo: girdi ar nebus taip, kad netrukus teks organizuoti XXI amžiaus pradžios likusių laikraščių egzempliorių ekspoziciją. Seimui tokia situacija gal ir patiktų...

     Atsakomybė
    „Jei rajono spauda nepamins atviros bendrystės su vietos žmonėmis ir stengsis laikytis objektyvios ir išsamios vietinių naujienų misijos, jai nebus baisios pranašystės apie 2030-aisiais gresiantį spausdintinių leidinių išnykimą“, - teigė p. Butkuvienė.
Vyriausybės strateginio valdymo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė, renginyje kalbėjusi apie Lietuvą 2030-aisiais, to ir nepranašavo. Jai labiau rūpėjo atsakyti į klausimą, kaip iki to laiko sukurti aplinką, kurioje formuotųsi atsakingi žmonės.
Atsakomybės tema jungė tarsi tik iš savo varpinių kalbančius žmones. Lietuva, kaip teigė Leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas, puikiai supranta, kad laikraštis – ne tas produktas, kurį Lenkijoje gali nusipirkti pigiau.


Rita BRIEDIENĖ, "Gimtasis Rokiškis" redaktorė 

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.