Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalKieno pareiga saugoti lietuvišką žodį?

2012-05-09

Gegužės 7 d. Seimo rūmų Konstitucijos salėje surengta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirta šventė subūrė ne tik leidėjus, žurnalistus bei spaustuvininkus, bet ir politikus, kultūros darbuotojus, kalbininkus.

    Kertinis akmuo
    Nei susirinkusieji, nei kalbėjusieji – niekas neabejojo kalbos ir spausdinto žodžio svarba.
„Mūsų kalba, mūsų raštas ir mūsų žodis – mūsų valstybės pamato kertinis akmuo“, - sveikinimo kalboje sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Išsaugodami pagarbą pagrindinei šventės temai, kiekvienas kalbėjo – vis dėlto - tik iš savo varpinės. Valdžios atstovai žurnalistų darbe pasigenda valstybingumo dvasios. „Spauda valstybei neatstovauja, išskyrus galbūt knygas“, - sakė Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas. „O ar valstybei reikia spaudos atstovavimo?“ – klausė „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Nepolitikavo
    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė nepolitikavo. Susirūpinusi ji kalbėjo apie tai, jog prieš gerą 10-metį mūsų kalba dar buvo tapatinama su kryždirbyste, o štai dabar atsakomybė už jos išlikimą bekrinta ant tų, kurie spausdintą žodį neša visuomenei. Ir jei laikraštininkai bei leidėjai kalbos neišlaikys, tai ir tauta jos nebeišsaugos.
Apie spausdintą žodį kalbėjo ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman.
Vinco Kudirkos premijos laureatė žurnalistė Gražina Sviderskytė, pasinaudodama proga, priminė apie tai, jog mokslo sukauptos žinios ir žiniasklaida keliauja skirtingais keliais. Ji ragino kalbėti apie tai bei ieškoti šių dviejų informacijos šaltinių santakos.

    Valdžios sprendimas
    Nedaug rajoninių laikraščių atstovų atvyko į iškilmingą renginį, skirtą jų profesijos ištakoms pagerbti. Jį organizavusios Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) bei Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija (NRMLLA) reziumavo neatvykusiųjų priežastis. „Darbas“, - teisinosi redaktoriai. Tačiau neslėpė jie ir antrosios noro likti namuose priežasties - šventę reikia švęsti su savo kolektyvu.
Spauda nebepaneša valdžios užkrautos mokesčių naštos: kelionės į renginius Vilniuje daugeliui bėra prievolė. Leidėjai belaukia Seimo šiandienio svarstymo, sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą iki 9 proc. ar palikti tą patį. Bet koks valdžios sprendimas taps Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos renginių akcentu bei dėmesiu, anot p. Smetonienės, saugantiesiems lietuvių kalbą.

    Betiks parodai...
    „Vietinė spauda vis dar yra arčiausiai vietinių žmonių: į redakciją galima užeiti nevaržomam specialių leidimų, korespondentui galima išsipasakoti lyg psichologui, o redaktoriui tiesiai šviesiai išrėžti į akis jo redaguojamame laikraštyje padarytas klaidas“, - sakė NRMLLA pirmininkė Vilija Butkuvienė. Kas gi tuo abejotų?
Pakvietęs į Vidmanto Staniulio čia pat, Seime, atidarytą spaudos draudimo laikotarpio leidinių parodą LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius laikraštininkus perspėjo: girdi ar nebus taip, kad netrukus teks organizuoti XXI amžiaus pradžios likusių laikraščių egzempliorių ekspoziciją. Seimui tokia situacija gal ir patiktų...

     Atsakomybė
    „Jei rajono spauda nepamins atviros bendrystės su vietos žmonėmis ir stengsis laikytis objektyvios ir išsamios vietinių naujienų misijos, jai nebus baisios pranašystės apie 2030-aisiais gresiantį spausdintinių leidinių išnykimą“, - teigė p. Butkuvienė.
Vyriausybės strateginio valdymo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė, renginyje kalbėjusi apie Lietuvą 2030-aisiais, to ir nepranašavo. Jai labiau rūpėjo atsakyti į klausimą, kaip iki to laiko sukurti aplinką, kurioje formuotųsi atsakingi žmonės.
Atsakomybės tema jungė tarsi tik iš savo varpinių kalbančius žmones. Lietuva, kaip teigė Leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas, puikiai supranta, kad laikraštis – ne tas produktas, kurį Lenkijoje gali nusipirkti pigiau.


Rita BRIEDIENĖ, "Gimtasis Rokiškis" redaktorė 

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.