Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalPVM lengvata spaudai – išbandymas politikams

2012-05-14
   Antradienį, t. y. gegužės 15 d., Seimas turi apsispręsti dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymo laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Priimti sprendimą planuota dar gegužės 10 d., tačiau posėdyje pritrūkus laiko diskusijoms šis itin svarbus klausimo svarstymas kelioms dienoms buvo atidėtas.
 

   
    Seime užregistruotas siūlymas spaudai, išskyrus erotinio, smurtinio pobūdžio, profesinės etikos nesilaikančius leidinius bei leidinius su 4/5 ploto mokamos reklamos, taikyti lengvatinį 6 proc. PVM tarifą. Nuosaikesnį – 9 proc. tarifą – jau pernai yra pasiūliusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tokiam siūlymui pritaria ir valdantieji. Tačiau Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nerimauja dėl būsimo svarstymo. Mat PVM įstatymo pakeitimo projekte numatytos lengvatos ir kai kurioms kitoms paslaugų bei prekių grupėms. Ar parlamentarams užteks ryžto ir vienybės grįžti prie pirminio pasiūlymo t.y. taikyti PVM lengvatą tik periodiniams leidiniams?
     Nuolaidų įsigeidė ir kiti
    „Gaila, kad pirminis Prezidentės teiktas projektas, kur ir buvo numatyta vienintelė 9 proc. PVM lengvata periodiniams leidiniams, svarstant jį Arūno Valinsko vadovaujamame komitete [Informacinės visuomenės plėtros – G.D.] aplipo kai kurių paslaugų, mėsų, daržovių ir galų gale – PVM lengvata visiems maisto produktams, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. – Suprantama, kad Vyriausybė negalėtų pritarti tokio didelio masto PVM lengvatų taikymui, nes tai reikštų daugiau kaip milijardą litų negautų pajamų į valstybės biudžetą iš PVM mokesčio arba tokios pat apimties biudžeto deficito padidėjimą. Tuo tarpu patvirtinus PVM lengvatą tik spaudai, šalies biudžetas netektų keliolikos milijonų litų, o tai valstybės biudžetui nesukeltų juntamo poveikio.“
J. Razma užregistravo siūlymą PVM įstatymo pakeitimo projekte palikti tik pirminę Prezidentės teiktą nuostatą – PVM lengvatą spaudai. Jo pastebėjimu, tokiam siūlymui gali pritarti ir kitos frakcijos. Tačiau jei tam tikros interesų grupės stipriai veiks kai kuriuos Seimo narius, ginsiančius, pavyzdžiui, maisto produktų lengvatų šalininkus, tuomet priimti įstatymą su visa puokšte lengvatų bus tikrai sudėtinga.
    Jei pirminis siūlymas nebūtų aplipęs papildomais siūlymais teikti išimtis ir kai kurioms kitoms paslaugoms bei prekėms, PVM lengvata spaudai galėjo įsigalioti nuo balandžio 1 d. Dabar planuojama, kad ji įsigaliotų tik nuo spalio 1 d.
    Ligitas Kernagis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys, priklausantis opozicijai, taip pat pritaria, kad lengvatinis PVM tarifas spaudai galėtų būti svarstomas skyrium nuo kitų siūlymų, kaip, pvz., mažinti PVM maisto produktams, keleivių vežimo reguliariais maršrutais paslaugoms, maisto produktams, dviratininkų šalmams. PVM mažinimas spaudai, anot L. Kernagio, yra aktualiausias ne didiesiems leidiniams, dienraščiams, o smulkiesiems leidėjams. Kai kurie jų, sumažinus PVM spaudai, yra pasirengę mažinti laikraščio kainas.
    Įtaria nešvarius ketinimus
     Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlo PVM spaudai sumažinti iki 6 proc. Kodėl pasirinktas toks skaičius, parlamentaras L.Kernagis negalėjo pasakyti. Jis tik akcentavo, kad svarbiausia, jog spauda, ypač rajoninė, būtų kuo laisvesnė, kuo daugiau jos pasiektų periferiją. Jeigu miesto žmonės daug informacijos gauna internetu, tai kaime svarbiausias vietos naujienas jie sužino iš rajoninės spaudos.
„Labai džiaugiuosi, kad atsiranda bendras sutarimas tarp politikų, palaikant idėją teikti PVM lengvatą tik spaudai, – sakė parlamentarė Agnė Bilotaitė. – Pagaliau visi supranta, kad situacija yra sudėtinga, todėl tokios išimtys yra reikalingos.“ Spauda, ypač regioninė, anot jos, buvo tas sektorius, kuris labiausiai pajuto keleriopai padidėjusią mokesčių naštą. Pripažindama, kad neigiamai vertina įvairias išmintis, parlamentarė akcentavo, jog PVM lengvata spaudai yra svarbi ir dėl to, jog žiniasklaida atlieka ne tik visuomenės informavimo, bet net ir socialines funkcijas.
     Kalbėdama apie kontekstą, kuriame gali būti svarstomas lengvatinis PVM tarifas spaudai, A. Bilotaitė įtaria nešvarius ketinimus, kai, pasinaudojant situacija, bandoma išgauti mažesnį PVM kai kurioms prekėms, paslaugoms: kaip rodo praktika, nei prekės, nei paslaugos dėl to gyventojams neatpinga.
     
Siekia ES standartų
     Per pastaruosius trejus metus, pasak Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjo Alvydo Balčiūno, „Sodros“ mokesčiai laikraščius leidžiančioms bendrovėms padidėjo 40 proc., PVM – nuo 5 proc. iki 21 proc., o pajamos krito tiek pat ir net dar daugiau. Negana to, praėjusiais metais Susisiekimo ministerija leido Lietuvos paštui iki 70 proc. pakelti laikraščių prenumeratos pristatymo tarifus kaimiškose teritorijose. Pasak Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorės Vilijos Butkuvienės, ženkliai padidėjusi mokesčių našta itin neigiamai atsiliepė spaudos leidybos sąlygoms, apribojo visuomenės informavimo kokybę ir prieinamumą platesniam skaitytojų ratui. „Politikai pagaliau privalėtų suvokti, jog mes nesiekiame išskirtinių sąlygų, o tiesiog norime, kad spaudai, atliekančiai ne tik verslo funkciją, bet ir šviečiamąją, kultūrinę misiją, būtų taikomi Europos Sąjungoje vyraujantys PVM standartai periodiniams leidiniams“.
PVM lengvata periodinei spaudai netaikoma tik Slovakijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje – iš visų 27 ES valstybių.

     Genė Drungilienė

atgal

Aktualijos

Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinėje teisės sistemoje
2020-05-29

 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, nurodantį, kad ,,viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas“. LVAT nusprendė, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, nors Kodeksas buvo viešai paskelbtas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijos nurodytas Kodekso paskelbimas negali būti pripažintas oficialiu šio norminio teisės akto paskelbimu, nes toks Kodekso paskelbimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo normų, reguliuojančių teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (LVAT 2020-05-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

Visuomenės informavimo etikos asociacija dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo gegužės 13 d. sprendime pateiktų išaiškinimų ir šių išaiškinimų teisiniu pagrindu esančių įstatymų normų nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asociacijai kilo abejonių, ar galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria prielaidų ignoruoti esminius viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos principus.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas yra viešosios informacijos rengėjų profesinę etiką reglamentuojantis dokumentas, kurio priėmimo tvarka yra apibrėžta Visuomenės informavimo įstatyme. Kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nedalyvaujant nė vienai valstybės institucijai. Laikantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų Kodekso projektas buvo svarstomas beveik metus ir 2016 metų vasario 29 dieną Kodeksą patvirtino tuo metu veikusios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijos.

Asociacijos narių nuomone, Kodeksas yra profesinės bendruomenės etiško elgesio normų rinkinys, kurio statusas negali būti sutapatinamas su valstybės (vykdomosios valdžios) institucijų priimamais norminiais aktais. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, Asociacija sieks teisinio aiškumo dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso teisinės prigimties ir vietos nacionalinės teisės sistemoje.

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS ASOCIACIJA

© 2006, . Visos teisės saugomos.