Apie asociaciją | Valdymas | Informacija leidėjams | Aktualios nuorodos | Naujienos | Nariai | Veikla | Klausimai
Bendra informacija
Kontaktai
Struktūra
Dokumentai
 
 

Naujienos

atgalPVM lengvata spaudai: leidėjai tikisi stabilizacijos

2012-07-12

    Prieš baigdamas pavasario sesiją Seimas priėmė pataisas, pagal kurias PVM mokestis spaudai turėtų siekti 9 proc. Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorės Rasos Navickienės nuomone, grąžintos lengvatos turėtų padėti stabilizuotis iki šiol kritusiems vietinės spaudos tiražams.

      Pavėluotas sprendimas
     Paprašyta pakomentuoti Seimo sprendimą, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos (NRMLLA) direktorė R. Navickienė teigė, kad Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) spaudai reikėjo sumažinti jau vakar, o sprendimas tai padaryti yra priimtas tik rytojui.
„Dar rudens sesijoje Prezidentės siūlyta PVM įstatymo pataisa labai ilgai klaidžiojo Seimo koridoriais, kol buvo priimtas reikalingas sprendimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis. Kai kurie seimo nariai „aplipdė“ Prezidentės siūlymą neadekvačiais lengvatiniais PVM siūlymais, pasinaudodami savireklama prieš artėjančius rinkimus“, - sakė R. Navickienė.
     Anot NRMLLA direktorės, paskutinius trejus metus asociacija siekė sumažinti  PVM dydį spaudai iki Europos sąjungos PVM vidurkio spaudai, todėl pataisomis, nors jos ir priimtos pavėluotai, džiaugiasi ne tik asociacijos nariai, bet ir visų Lietuvos laikraščių leidėjai. „Juk daugelis  Europos Sąjungos šalių spaudos pramonę vertina ne kaip įprastinę verslo šaką dėl jos išskirtinumo, švietėjiškos svarbos ir skiria didžiulę reikšmę ir palaikymą, sudarydamos palankesnes mokestines sąlygas“, - priminė R. Navickienė.
     Tiražai negrįš, bet stabilizuosis
    Asociacijos vadovės manymu, nereikia tikėtis, kad sumažintas PVM prisidės prie laikraščių tiražų atsigavimo. Tai lemia ir demografinė situacija.„Juk ir gyventojų skaičius (o ypatingai rajonuose, kaimiškose vietovėse) mažėja – nerasdami darbo emigruoja mūsų potencialūs skaitytojai, nemažas gyventojų mirtingumas. Tikėtis ne tiražo atsigavimo, o stabilizacijos, manau, būtų pamatuoti leidėjų lūkesčiai“, - teigė R. Navickienė.
     Problemos: mokestinė aplinka ir profesionalų stoka
     Vienas iš pagrindinių iššūkių smulkiajai žiniasklaidai šiuo metu yra mokestinė  aplinka. „Per tris metus turbūt nė vienai verslo sričiai neišaugo mokesčiai tiek, kiek teko leidėjams.  Ne tik PVM padidėjo nuo 5 iki 21 procento, bet ir autorinių sutarčių apmokestinimas buvo prilygintas darbo santykiams. Tuo pačiu pagrindinės laikraščio pajamos iš reklamos krito daugiau nei per pusę“, - tvirtina R. Navickienė.
NRMLLA  direktorė taip pat pastebėjo, kad dabartinis viešųjų pirkimų įstatymas labai apriboja rajoninių laikraščių dalyvavimą ES viešinimo konkursuose, kuriuos vis laimi didieji nacionaliniai dienraščiai, nors tokia informacija būtų daug aktualesnė savo rajono laikraštį prenumeruojančiam kaimo žmogui.
 „Didelė problema yra ir profesionalių žurnalistų stoka ir tęstinio kvalifikacijos kėlimo stygius. Neseniai lankėmės pas Norvegijos leidėjus ir pavydžiai galime pasakyti, kad jų žurnalistai turi galimybę nuosekliai tobulintis ištisus metus ir tai remia vyriausybė“, - pasakojo R. Navickienė.
    Internetas – ne prioritetas
   „Jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai“ – tikriausiai taip dabar galvoja dauguma jaunų ir aktyvių žmonių. Paklausta kaip regioninė žiniasklaida susitvarko su internetinės spaudos populiarėjimo iššūkiais ir kaip vyksta smulkiosios spaudos perėjimo į internetą, R. Navickienė pirmiausia pastebėjo, kad rajoniniai laikraščiai nekelia sau tokio tikslo – tapti tik internetiniais. „Daugelis [rajoninių laikraščių – T. T.] turi savo internetines versijas, kuriose talpina kai kurias naujienas. Vis dėlto apie 70–75  proc. rajoninių laikraščių yra prenumeruojama. Tai reiškia, kad skaitytojas planuoja ketvirčiui, pusmečiui ar metams skaityti būtent popierinį laikraščio variantą. Rajoninių laikraščių leidėjų tikslas – maksimalūs abu laikraščio variantai (popierinis ir internetinis). Tik turėtumėm išmokyti savo skaitytoją, kad ir už internetinę versiją reikia mokėti pinigus“, - pasakojo R. Navickienė.
     Anot trisdešimt laikraščių leidėjų vienijančios asociacijos direktorės, šalies internetiniai portalai noriai bendradarbiauja su rajoniniais laikraščiais ir talpina savo svetainėse įdomias naujienas iš rajonų.
     Išskirtinumas – artimybė
     Vietinėje aplinkoje žmonės vienas kitą gerai pažįsta, aktyviai dalyvauja laikraščio aprašomuose įvykiuose, todėl būtent artimybės išskirtinumu rajoniniai  laikraščiai perpildytame ir itin modernėjančiame informacijos sraute turi savo nišą.
    „Jei rajoninė spauda nepamins atviros bendrystės su vietiniais žmonėmis ir stengsis laikytis kritiškos, bet objektyvios ir išsamios vietinių naujienų misijos, jai nebus baisios jokios pranašystės apie prognozuojamą spausdintinių laikraščių išnykimą“, - įsitikinusi R. Navickienė.
      Kontekstas
     Birželio pabaigoje Seimo priimtame įstatyme nustatyta, kad lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas bus taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto. Lengvatos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
     Europos Komisijos duomenimis, kitose Senojo žemyno valstybėse spaudai taikomas daug palankesnės mokestinės sąlygos. Kaimyninėse Latvijoje galioja 12 proc., Lenkijoje – 5-8 proc. PVM tarifas periodinei spaudai. Vokietija taiko 7 proc., Italija ir Ispanija – 4 proc., o Prancūzija – tik 2,1 proc. PVM tarifą. Jungtinės Karalystės ir Belgijos spaudos leidėjai gali džiaugtis nuliniu tarifu. 9 procentų PVM tarifas šiuo metu taikomas Estijoje, Airijoje, Rumunijoje ir Suomijoje.
      Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri inicijavo PVM sumažinimą periodiniams spaudos leidiniams, laikosi pozicijos, kad mažėjantis lietuviškų spaudinių prieinamumas ir prastėjanti visuomenės informavimo kokybė, ypač regionuose, kelia grėsmę demokratijai ir visuomenės raidai.
      Lengvatų kritikai į pirmąjį planą iškelia ekonominius argumentus. Finansų ministerijos skaičiavimais, nustačius 9 proc. PVM tarifą periodiniams leidiniams, valstybės biudžetas netektų apie 13 mln. litų pajamų, kurias būtų sudėtinga kompensuoti.

  vtv.lt, Tomas Taškauskas

atgal

Aktualijos

Kitas požiūris
2016-12-19

Ar tikrai spauda išnyks 2037 metų gruodžio 6 dieną, sekmadienį, 18 valandą?..

Šie metai laikraščio „Utenos diena“ kolektyvui buvo išskirtiniai. Pirmiausia, dėl to, kad pavyko tiesiogiai laimėti bent kelis regioninei žiniasklaidai skirtus konkursus. Vadinasi, mes mokame, galime ir netgi privalome varžytis. Mes galime parengti puikiai ekspertų vertinamus žurnalistinius kūrinius, be priekaištų paruošti pakankamai sudėtingus dokumentus ir viską teisingai pateikti per viešųjų pirkimų sistemas. Todėl, kai gavome pasiūlymą sudalyvauti regioninės žiniasklaidos konferencijoje Maskvoje nedvejodami sutikome. Ir žinote, mes galime ne tik paklausyti ką kalba kolegos iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos regioninės žiniasklaidos, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis. Taigi apie viską tik sugrįžus iš Maskvos.
 

Plačiau
© 2006, . Visos teisės saugomos.